Rado, kuo pakeisti nesveikus užkandžius

Statistinis lietuvis per metus išgeria apie keturis litrus sulčių. Nuo Europos sąjungos vidurkio atsiliekame lygiai tris kartus, tačiau iki Norvegijos ar Suomijos rezultatų mums dar toliau – šiose šalyse per metus suvartojama apie 30 litrų įvairių sulčių. Ekspertų rekomenduojamas kiekis per dieną yra 200 ml.

Kovo ir balandžio mėnesiais Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje bei Lietuvoje vykdyta apklausa atskleidė, kad Lietuvoje auginančios vaikus mamos supranta vaisių, daržovių ir sulčių svarbą kasdienėje šeimos mityboje, tačiau dėl įvairių priežasčių jų suvartoja mažiau nei derėtų. Gydytojos dietologės Žanos Antonovos, tai lemia tiek finansinės, tiek psichologinės priežastys.

„Kai kurios mamos teigė, kad jos neturi laiko ar kad šeima nemėgsta sulčių, daugelis mamų negalėjo pasakyti aiškių to priežasčių, o 44 proc. mamų reikėtų garantijos, kad sultys yra vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis, ir užtikrinti, kad jos yra natūralios (42 proc.)“,- spaudos konferencijoje sakė Ž. Antonova.

Nesveikus užkandžius siūlo keisti sultimis ir glotnučiais

Tyrimą užsakiusios Nacionalinės sulčių gamintojų sąjungos atstovų teigimu, mamos neturi pakankamai informacijos ir nėra susipažinusios su sulčių ir glotnučių (ang. smoothy) nauda šeimos sveikatai. Mamos nežino, jog sultys gali praturtinti mitybą reikalingais vitaminais, todėl vietoje jų dažniau savo vaikams duoda maisto papildus.

„Mamos mano, kad šie produktai turi daug nepageidaujamų elementų – cukraus, konservantų ir pan. Lietuvės įsitikinusios, kad tik šviežiai išspaustos sultys yra naudingos ir todėl nektaro, sulčių iš koncentrato nepriskiria prie natūralių. Nors pagal gamybą jos maistine verte nesiskiria nuo šviežiai spaustų sulčių: jos irgi gaminamos iš sveikų, šviežių vaisių ar daržovių, kurie tiesiog galim būti laikomi ilgesnį laiką. Jų gamybą griežtai reglamentuoja ES teisės aktai“, - teigė gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Tyrimo respondentai patvirtino, kad rytą dažniausiai pradeda kava ar arbata – sultys nėra populiarus pasirinkimas.

„Mamų taip pat buvo klausta, ar priešpiečiams jų vaikai valgo ar nešasi į mokyklą vaisius ir daržoves – tik ketvirtadalis atsakė teigiamai. Ūgtelėję vaikai gėdijasi neštis daržovių ir jas griaužti per pertraukas mokyklose. O glotnučiai, kurie gali būti gaminami ir namuose, yra patogus ir maistingas užkandis jūsų vaikui“, - įsitikinusi Ž. Antonova.

Glotnučiai – tai dažniausiai iš vaisių bei vaisių ir morkų tyrių pagaminti produktai. Naudojami tik sveiki, prinokę, švieži arba laikyti vaisiai ir daržovės. Tyrių cheminė sudėtis labai panaši į iš jų pagamintų daržovių ir vaisių. Vienas iš glotnučių pranašumų – skaidulų kiekis. Glotnučiuose esantis pektinas ne tik pagerina skonio savybes, bet ir jiems suteikia tirštumo. Be to, pektinas yra tirpių skaidulų šaltinis. 100 g glotnučių prilygsta vienai morkų ir vaisių porcijai, t. y. 1 iš 5 rekomenduojamų dienos šviežių daržovių ir vaisių porcijų.

Kalorijų baimintis nereikėtų

Nacionalinės sulčių gamintojų sąjungos generalinė sekretorė Barbara Groelle pabrėžė, kad sulčių gamybą reguliuoja griežtos ES direktoryvos, tad į sultis negalima dėti jokių konservantų, saldiklių, dažiklių, aromatų dirbtinų, o į vaisių ir pomidorų sultis negalima dėti cukraus.

„Taigi visos sultys yra pilnai natūralūs produktai. Jos yra be konservantų, tačiau pasterizuotos – t. y. termiškai apdorojamos beveik 100 °C temperatūroje, o tai užtikrina daugelio mėnesių galiojimo terminą kambario temperatūroje. Dauguma vitaminų yra atsparūs temperatūrai – betakarotinas (provitaminas A), temperatūra neturi įtakos ir antioksidantams bei mineralinėms druskoms. O štai pomidorų sultyse po pasterizavimo oksidantų vertė net tris kartus padidėja. 

Taigi, pasterizuotos sultys ir glotnučiai vitaminų, o net įgauna mikrobiologinį stabilumą, kas yra labai svarbu vaikams. Štai, nepasterizuotos sultys su kiekviena minute praranda vitaminus, todėl šviežios sultys turi būti suvartojamos iškart po pagaminimo“, - teigė B. Groelle.

Vaisių sultys pagal konsistenciją skirstomos į trintas, drumstas, skaidrias, o pagal terminį apdorojimą – į nepasterizuotas (sultys, kurios nebuvo konservuotos pasterizuojant, trumpo galiojimo), pasterizuotas žemoje temperatūroje (termiškai apdorotos maždaug 70 °C temperatūroje, minimalus galiojimo terminas – kelios savaitės) bei pasterizuotas.

B. Groelle teigimu, sulčių neturėtų baimintis ir besirūpinantieji savo figūra – sulčių kaloringumas išlieka toks pat, kokį turi pats vaisius ir daržovė.

„Žinome, kad kaloringumas yra nuo 40-50 kcal 100 g. Tiek pat yra ir sultyse. Tas pats cukrus, toks pats jo kiekis tiek daržovėse ir vaisiuose, tiek sultyse. Daržovių kaloringumas yra dar mažesnis – 25-30 kcal. Būtent tiek pat lieka ir sultyse. Tad tiek sultys, tiek glotnučiai galėtų pakeisti ne tokius sveikus užkandžius ar gėrimus. Palyginimui, Lietuvoje suvartojama tik keturi litrai sulčių per metus, tuo metu alaus vienam žmogui tenka net 95 litrai. T.y. dvidešimt kartų daugiau“, - stebėjosi Nacionalinės sulčių gamintojų sąjungos generalinė sekretorė.

Gydytojos dietologės Ž. Antonovos teigimu, sultys ir glotnučiai neturėtų pakeisti vaisių ir daržovių, tačiau kadangi Lietuvoje jų vartojama mažiau nei rekomenduojama, bent dalį to skirtumo galėtų kompensuoti būtent sultys ir paruošti glotnučiai ir vaisių bei daržovių tyrės.

Paklausta, kokių vaisių bei daržovių gaminius rekomenduojama rinktis, dietologė pabrėžė, kad svarbi įvairovė.

„Apklausa parodė, kad vaikams labiau priimtinos multivitaminų sultys, moterys mėgsta obuolių sultis, jas galima ir maišyti. Tačiau svarbiausia yra tai, kad ne viskas, kas parduodama tetrapakuose, yra sultys, todėl visada skaitykite etiketes“, - patarė Ž. Antonova.

Specialistų nuomone, tinkama mityba vaikystėje ir vėliau, jau suaugus, turi įtakos gerai sveikatai ir gerovei senatvėje. Sultys ir glotnučiai yra svarbūs geros ir subalansuotos mitybos elementai ir gali tapti pagrindinio valgio dalimi. Vaisiai ir daržovės yra vitaminų, mineralų, polifenolių ir angliavandenių šaltinis, padedantis reguliuoti organizmo funkcijas. Rinkdamiesi sultis turime būti tikri, kad jose nėra dirbtinių priedų, cukraus, sirupo ir saldiklių, konservantų, dažiklių ar kitų sudedamųjų dalių, gerinančių skonį, spalvą ar konsistenciją.