Bet kadangi daugelis simptomų, kaip antai prastas burnos kvapas, odos niežėjimas ir netgi dirglios žarnos sindromas, neturi akivaizdžių sąsajų su hormonais, moterys dažnai gali nesuprasti, kad šios problemos – dėl menopauzės, rašo dailymail.co.uk.
Jūsų dėmesiui – viskas, ką reikia žinoti apie menopauzės simptomus – nuo įprasčiausių iki rečiausių. Geriausi specialistai padės suprasti, kodėl organizme kartais vyksta netikėčiausi dalykai.
Džiugi žinia – paprastučiai gyvenimo būdo pokyčiai gali palengvinti net pačius nemaloniausius simptomus.
Na bet pirmiausia – apie menopauzės simptomus, kad suprastumėte, kas vyksta organizme.
Smegenys
Depresija, nerimas, nuotaikų kaita. Estrogenas padeda didinti serotonino ir dopamino lygį, kurie atsakingi už nuotaiką. Dėl mažo estrogeno kiekio gali suprastėti nuotaika, sumažėti gebėjimas susidoroti su stresu, gali džiūti burna, padažnėti širdies plakimas, trūkti oro.
Galvos svaigimas. Jį gali sukelti nerimo ar panikos priepuoliai arba jis gali kilti dėl hormonų įtakos kraujagyslėms – dėl kraujospūdžio kraujagyslės ima susitraukinėti.
Miego sutrikimai. Miegas gali sutrikti dėl naktinių prakaitavimo priepuolių, tačiau jis tiesiogiai susijęs su estrogenu, kuris reguliuoja magnio lygį. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti, tada mes užmiegame. Esant žemam estrogeno lygiui, gerklės raumenys pasidaro silpni, todėl imama knarkti.
Miegas sutrinka, esant žemam progesterono lygiui, nes šis hormonas atsakingas už miegą.
Suprastėjusi atmintis ir koncentracija. Jei nuolat ką nors pamirštate, nerandate tinkamų žodžių, taip gali nutikti dėl sumažėjusio estrogeno lygio.
Estrogeno reikia ne tik tam, kad smegenys funkcionuotų, jis stiprina ir kraujo pritekėjimą į smegenis.
Koncentracija prastėja ir dėl kitų menopauzės simptomų – naktinio prakaitavimo, sutrikusio miego. Tyrimai rodo, kad prieš pat menopauzę moterims sunkiau mokytis. Laimė, po menopauzės smegenų funkcijos visiškai atsistato.
Nuovargis, silpnumas. Hormonai reguliuoja, kaip mūsų ląstelės naudoja energiją, tad sumažėjus jų lygiui, sumažėja ir energijos. Daugelis menopauzę išgyvenančių moterų jaučia silpnumą, nuovargį, apatiją net ir gerai išsimiegojusios. Beje, tai gali liudyti ir sutrikusią skydliaukės veiklą, tad patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
Plonėjantys plaukai. Sumažėjus estrogeno, plaukuose gali sumažėti kolageno, natūralaus baltymo, tad plaukai tampa plonesni. Plaukai gali pradėti slinkti (ant galvos ir kitur), nes plaukų folikulams reikia estrogeno.
Burna
Kraujuojančios dantenos, pasikeitę skoniai. Estrogenas svarbus gleivinės membranoms, kaip antai burnoje. Sumažėjus estrogeno, gali imti džiūti burna, tada sparčiau dauginasi bakterijos, ima gesti dantys, kraujuoti dantenos.
Visa tai gali paveikti skonio receptorius ant liežuvio, dėl to gali atsirasti prastas burnos kvapas, imti deginti liežuvį.
Širdis
Padažnėjęs širdies plakimas. Estrogenas gali per daug stimuliuoti nervų ir cirkuliacinę sistemą, sukelti per dažną širdies plakimą.
Plaučiai
Alergijos. Hormonai ir imuninė sistema neatsiejamai susiję, tad dėl menopauzės pokyčių gali kilti alergijų arba jos gali paūmėti, ypač astma ir dermatitai.
Krūtys
Krūtys pasidaro jautresnės. Svyruojant hormonams, laikinai gali imti dominuoti progesteronas, dėl to pradeda kauptis skysčiai, krūtys pasidaro jautrios.
Kūno temperatūra
Karščio priepuoliai, prakaitavimas. Mažėjant estrogeno lygiui, gali staiga išpilti karštis ar raudonis. Įprastai tai prasideda nuo veido, kaklo ar krūtinės, paskui raudonis plinta, pradedate prakaituoti. Gali padažnėti širdies plakimas.
Vis daugiau medikų priešmenopauziniu laikotarpiu linkę skirti gydymą hormonais, kurie sumažina nemalonius simptomus – nerimą, galvos svaigulį, krūtų jautrumą ir sumažėjusį libido. Jie padės ir tais atvejais, kai plonėja plaukai, trupa nagai, niežti odą, kai svyruoja nuotaikos, sunku susikaupti.
Daugeliui moterų padeda žoliniai preparatai.
Ginekologas Eddie‘is Morrisas toms, kurias vargina karščio priepuoliai, pataria vengti aštraus maisto ir karštų gėrimų, taip pat nevartoti alkoholio.
Dar vienas variantas – kognityvinė elgesio terapija. Užuot sakius „negaliu ištverti karščio priepuolių“, patartina sakyti „žinau, kad jie praeis“.
2013 m. tyrimas Londono karališkajame koledže parodė, kad vos po keturių terapijos seansų karščio priepuolių sumažėjo, jie sušvelnėjo. Labai pravartu kiek sulieknėti.
Daugeliui moterų sutrinka atmintis, joms sunku reikiamu metu rasti tinkamų žodžių, jos pamiršta vardus, kada susitarusios susitikti.
Gydytoja Jane Woyka teigia: „Nuolat matau ašarojančias moteris, jos baiminasi, kad prasidėjo demencija.“
Tačiau užmaršumas laikinas, taip nutinka, nes smegenys gauna mažiau estrogeno.
Dauguma moterų sako, kad atmintis pagerėja, kai normalizuojasi estrogeno lygis. Labai svarbu gerai išsimiegoti, vengti stresinių situacijų.
Pilvas ir žarnynas
Padidėja svoris. Organizmas stengiasi išsaugoti riebalų ląsteles, ypač ant pilvo, nes riebalai gamina estrogeną.
Mažėjant testosterono lygiui, sulėtėja medžiagų apykaita, tad moterims tenka mažinti kalorijų, jei nori nenori sustorėti.
Stresas per menopauę didina kortizolio lygį, o šis skatina kaupti riebalus ant pilvo.
Tinimas. Estrogenas reikalingas tinkamam vandens ir tulžies kiekiui organizme palaikyti. Pasikeitus estrogeno lygiui, organizme padaugėja skysčių, moterys jaučiasi patinusios, apsunkusios. Sumažėjus tulžies, sulėtėja virškinimas.
Pilvo pūtimas. Sulėtėjus virškinimui žarnyne kaupiasi dujos.
Pilvą dažniau pučia toms moterims, kurioms pūsdavo pilvą per PMS. Gali būti, kad jos jautresnės hormonų svyravimams.
Dirgliosios žarnos sindromas. Žarnyno raumenyse yra estrogeno receptorių, tad sumažėjus estrogeno, gali sutrikti virškinimas, imti pykinti, užkietėti viduriai arba prasidėti viduriavimas.
Oda ir nagai
Niežti odą. Organizmui reikia estrogeno, kad gamintų kolageną (odos stangrumą palaikančio baltymo) ir kad išsaugotų drėgmę. Sumažėjus estrogeno, oda išsausėja, ją ima niežėti.
Oda suplonėja, pasausėja. Daugiausia kolageno netenkama menopauzės pradžioje.
Silpni nagai. Stingant drėgmės nagai ima skilinėti.
Raumenys ir sąnariai
Raumenų skausmas, silpnumas. Estrogenas turi raminamą poveikį organizmui. Jo sumažėjus, ima dominuoti streso hormonas kortizolis, raumenys įsitempia, greičiau pavargsta. Raumenyse yra estrogeno receptorių, todėl sumažėjus estrogeno, raumenis gali imti skaudėti.
Sąnarių skausmas. Sumažėjus estrogeno per menopauzę gali pradėti skaudėti sąnarius, tai vadinama menopauziniu artritu.
Gimda ir šlapimo pūslė
Stiprus kraujavimas. Dėl hormonų disbalanso menstruacijos gali tapti stipresnės arba švelnesnės, ciklas gali pasidaryti nereguliarus.
Šlapimo nelaikymas. Sumažėjus estrogeno, audiniai aplink šlapimo pūslę gali suplonėti, pasidaryti mažiau elastingi. Susilpnėjus raumenims, nusijuokus ar sukosėjus gali ištekėti šiek tiek šlapimo.
Seksas
Žemas libido. Sumažėjus estrogeno gali sumažėti jautrumas, gali būti sunkiau patirti orgazmą.
Makšties sausumas. Makšties sienelės gali išsausėti, per sueitį gali būti juntamas perštėjimas, niežėjimas.
Ar tyrimai rodo, kad prasidėjo menopauzė?
Nėra tyrimų, rodančių, kad prasidėjo menopauzė, teigia medikė J. Woyka. Jos teigimu, gydytojas tiesiog pasiteiraus jūsų amžiaus, paklaus, ar nevargina nuotaikų kaita, makšties sausumas, karščio priepuoliai naktimis ir pan.
Yra folikulus stimuliuojančios hormono tyrimas. Hormonas skatina kiaušides gaminti kiaušinėlius. Minėto hormono lygis svyruoja, tad tyrimas atliekamas du kartus, antrą kartą – po pusantro mėnesio. Jei tyrimo rezultatas 25 (normalus lygis – nuo 4,7 iki 21,5), vadinasi, jums prasidėjo menopauzė.
Kai kurie gydytojai skiria kraujo tyrimą, kad nustatytų estrogeno lygį. Jei rezultatas – mažiau nei 30, jums prasidėjo menopauzė.
Svarbu bent šiek tiek pasimankštinti
Fizinis aktyvumas padeda sušvelninti menopauzės simptomus. Tyrimai rodo, kad sportuojančioms moterims karščio priepuoliai būna retesni, švelnesni, joms rečiau sutrinka miegas.
Sportuojant gaminasi endorfinai, tad gerėja nuotaika.
Joga, pasivaikščiojimai, bėgiojimas, ištvermės pratimai ir kt. padeda moterims įveikti nerimą, depresiją menopauzės laiku, taip pat gerina koncentraciją.
Be to, moterys nesustorėja, o tai labai svarbu, nes antsvoris stiprina menopauzės simptomus.
Galima išsivaduoti iš migrenos
Galvos skausmai vargina 90 proc. moterų per menopauzę, kai kurioms pirmą kartą gyvenime prasideda migrena.
Pagrindinė galvos skausmų priežastis – estrogeno svyravimai.
Patariama gerti aspirino, iki keturių kartų per parą. Jei aspirinas nepadeda, paprašykite gydytojo skirti kitokių vaistų. Dar galima uždėti ant kaklo ar ant skaudžiausios vietos ledo.
Gera savijauta sugrįžta
Karen Goodenough (57 m.) prasidėjus menopauzei ėmė lankyti sporto klubą.
Moteris pasakojo: „Mano mamai menopauzė prasidėjo, kai jai buvo 40 m., tad žinojau, kad ir man taip gali būti. Kai man buvo 41 m., nužudė dukterį, žlugo santuoka. Patyriau nežmonišką stresą. Kai man buvo 45 m., prasidėjo naktiniai karščio priepuoliai. Kad užmirščiau sielvartą pradėjau lankyti sporto klubą – ten šokinėdavome ant mažų batutų, skambant muzikai. Tai padėjo nepalūžti, geriau išsimiegodavau, karščio priepuoliai baigėsi. <...> Po dešimties metų puikiai jaučiuosi, manau, man labiausiai padėjo fizinė veikla. Galbūt per menopauzę mažų mažiausiai norisi sportuoti, bet nuoširdžiai tai rekomenduoju.“
