Atlikti tyrimai parodė, kad kai kurios arbatos rūšys padeda kovoti su vėžiu, širdies ligomis ir diabetu, mažina svorį, cholesterolio kiekį kraujyje, gerina smegenų veiklą. Be to, arbata pasižymi priešmikrobinėmis savybėmis.
„Panašu, kad arbata neturi neigiamų savybių“, - patikino Katherine Tallmadge iš JAV dietologų asociacijos. „Manau, tai puiki alternatyva kavai. Pirma, arbatoje yra mažiau kofeino. Be to, įrodyta, kad arbatoje esantys flavonoidai teigiamai veikia širdį ir padeda kovoti su vėžiu“, - pridūrė ji.
Nors taip ir nėra atsakyta į klausimus, kiek laiko reikia plikyti arbatą, kad ši būtų naudingiausia žmogaus organizmui, o taip pat ir kiek jos derėtų išgerti, mitybos specialistai vis dėlto sutaria, kad bet kokia arbata organizmui yra naudinga, tačiau rekomenduoja rinktis plikomą arbatą, o ne jau paruoštą ir į butelius supilstytą arbatą, - taip pavyks išvengti papildomų kalorijų ir saldiklių vartojimo.
Arbatos nauda sveikatai: žalioji, juodoji ir baltoji arbatos
Arbata vadinama daugybė gėrimų, tačiau specialistai linkę šį pavadinimą priskirti tik žaliajai, juodajai, baltajai, oolong ir pu-erh arbatų rūšims. Visų šių rūšių arbata gaminama iš Camellia sinensis augalo – Kinijoje ir Indijoje augančio krūmo, turinčio daug flavonoidais vadinamų antioksidantų. Naudingiausias ECGC flavonidas gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais, sukeliančiais vėžį, širdies ligas ir arterijų kalkėjimą.
Kuo labiau arbatos lapeliai perdirbami, tuo mažiau jų sudėtyje lieka polifenolio, kuriame yra flavonoidų. Oolong ir juodoji arbatų rūšys yra oksiduojamos arba fermentuojamos, todėl jų sudėtyje esančių polifenolių koncentracija yra mažesnė nei žaliojoje arbatoje. Vis dėlto šių rūšių arbatos pasižymi dideliu antioksidaciniu poveikiu.
Štai tyrimų dėl potencialios arbatos naudos sveikatai rezultatai:
Žalioji arbata gaminama iš garais apdorotų arbatos krūmo lapelių, kuriuose gausu EGCG antioksidantų. Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai gali stabdyti šlapimo pūslės, krūties, plaučių, skrandžio, kasos ir žarnyno vėžio plitimą, užkirsti kelią arterijų kalkėjimui, degina riebalus, neutralizuoja smegenų oksidacinį stresą, mažina neurologinių susirgimų – Alzheimerio ir Parkinsono ligų – riziką, mažina širdies smūgio pavojų, o taip pat padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje;
Juodoji arbata gaminama iš fermentuotų arbatos krūmo lapelių, kofeino koncentracija šioje arbatoje didžiausia. Iš šios arbatos rūšies gaminamos įvairių skonių, o taip pat ir tirpios arbatos. Tyrimai parodė, kad juodoji arbata gali padėti apsaugoti plaučius nuo neigiamo cigarečių dūmų poveikio. Taip pat šios rūšies arbata mažina širdies smūgio riziką;
Baltoji arbata neapdorojama ir nefermentuojama. Vienas iš atliktų tyrimų parodė, kad baltoji arbata pasižymi ryškiausiomis priešvėžinėmis savybėmis, lyginant su apdorojamomis arbatos rūšimis;
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad iš oolong arbatos antioksidantų gavusių gyvūnų organizmuose blogojo cholesterolio kiekis buvo mažesnis. Teigiama, kad oolong arbatos porūšis wuyi gali būti naudojamas svoriui mažinti.
Pu-erh arbata gaminama iš fermentuotų ir brandintų arbatos krūmo lapelių. Ši arbatos rūšis panaši į juodąją arbatą, jai gaminti naudojami lapeliai yra presuojami. Su gyvūnais atliktas tyrimas parodė, kad pu-erh arbatos gavusiems gyvūnams krito svoris ir mažėjo blogojo cholesterolio kiekis.
Arbatos nauda sveikatai: žolelių arbatos
Iš karštu vandeniu užpiltų žolelių, vaisių, sėklų ar šaknų gaminamose arbatose antioksidantų mažiau nei žaliojoje, baltojoje, juodojoje ar oolong arbatos rūšyse, o jų cheminė sudėtis labai skiriasi priklausomai nuo augalo, iš kurio arbata yra ruošiama.
Mokslinių tyrimų dėl žolelių arbatų teigiamo poveikio žmogaus organizmui nėra daug, tačiau teigiama, kad šios arbatos padeda mažinti svorį, kovoti su peršalimo ligomis, gerina miegą.
Štai keletas tyrimų rezultatų:
Ramunėlių arbatoje esantys antioksidantai padeda užkirsti kelią diabeto komplikacijoms, pavyzdžiui, apakimui, nervų ir inkstų pažeidimams. Taip pat ramunėlių arbata stabdo vėžinių ląstelių augimą;
Nors dažnai teigiama, kad ežiuolė padeda sergant peršalimo ligomis, atliktas tyrimas šių spėjimų nepatvirtino;
Kinrožės savybėms nustatyti atliktas nedidelės apimties tyrimas parodė, kad trys puodeliai šios arbatos per dieną padeda šiek tiek padidintą kraujospūdį turintiems asmenims jį sumažinti;
Rooibos (raudonoji arbata) – tai augalas iš Pietų Afrikos. Prieš virsdamas arbata šis augalas yra fermentuojamas. Nors rooibos sudėtyje yra su vėžiu kovoti padedančių flavonoidų, šios arbatos poveikiui tirti atlikta labai nedaug tyrimų.
Arbatos nauda sveikatai: tirpios arbatos
Tirpių arbatų sudėtyje paprastai tikrosios arbatos yra labai nedaug. Be to, į tokias arbatas dedama daug cukraus ir dirbtinių saldiklių. Jei rūpinatės savo sveikata, būtinai perskaitykite informaciją ant tokių arbatų pakuočių.
Ar arbata gali pakenkti sveikatai?
Nors daugelis arbatos rūšių yra nekenksmingos, vis dėlto JAV Maisto ir vaistų administracija įspėja dėl taip vadinamųjų lieknėjimo arbatų, kurių sudėtyje yra senos lapų, alavijo, šunobelės ir kitų iš augalų išgaunamų vidurius laisvinančių medžiagų.
JAV Maisto ir vaistų administracija rekomenduoja vengti papildų, kurių sudėtyje yra:
Taukės;
Efedros;
Gluosnio žievės;
Beručio;
Lobelijos;
Čiaparalės.
Mitybos specialistai mano, kad arbatas iš visų kitų žolelių galima drąsiai gerti ir mėgautis jų teikiama nauda sveikatai.
„Įtraukite sveikus gėrimus į mitybos racioną, vartokite jų reguliariai, kad gautumėte iš jų maksimalią naudą“, - rekomenduoja antioksidantų naudą tyrinėjanti mokslininkė Diane L. Mckay iš Tuftso universiteto.
