Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojos doc. Eglės Drejerienės teigimu, skausmingos mėnesinės (mediciniškai – dismenorėja) pasitaiko pakankamai dažnai tiek brandžioms moterims, tiek jaunoms merginoms.

„Švedijoje atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, skausmingos mėnesinės vargina apie 72 proc. devyniolikmečių merginų, o JAV atliktais tyrimais nustatyta, kad skausmą menstruacijų metu patiria apie 60 proc. paauglių. Manoma, kad 15 proc. atvejų skausmas mėnesinių metu gerokai trikdo gyvenimo kokybę“, – teigė gydytoja.

Dažniausiai skausmingas mėnesines sąlygoja biologiškai aktyvių medžiagų – prostaglandinų – sintezė. Šios medžiagos gaminamos įvairiuose audiniuose, tačiau ypač didelė jų koncentracija aptinkama gimdos gleivinėje.

„Mėnesinių metu suyra gimdos gleivinės ląstelės, atsipalaiduoja didelis prostaglandinų kiekis. Nustatyta, kad prieš mėnesines gimdos gleivinėje prostaglandinų kiekis išauga net tris kartus. Šios veikliosios medžiagos sukelia lygiųjų raumenų tonuso padidėjimą, kraujotakos sutrikimą (vadinamąją išemiją), didina nervų galūnių jautrumą ir tokiu būdu sukelia skausmą. Taigi, prostaglandinų ir jiems artimų biologinių medžiagų kiekio kitimai menstruacinio ciklo metu yra dažniausia priežastis, lemianti skausmingas mėnesines“, – skausmo kaltininką įvardijo medikė.

Tačiau, pasak E. Drejerienės, prasidėjus lytinei brandai, menstruacijos iš karto retai būna skausmingos – dažniausiai skausmas lydi jau nusistovėjusius ovuliacinius mėnesinių ciklus.

„Skausmai mėnesinių metu gali prasidėti nuo pat menstruacijų pradžios ir pasiekti didžiausią intensyvumą per dvi–tris paras. Skausmas lokalizuojasi apatinėje pilvo dalyje, plinta į dubens sritį, išorinius lyties organus, gali plisti į kojas,. Dažnai kartu pasireiškia galvos skausmas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas“, – sakė Kauno klinikų specialistė.

Tačiau menstruacijų metu jaučiamas skausmas gali signalizuoti ir apie rimtesnes bėdas.

„Jį gali lemti ir gimdos arba kitų mažojo dubens organų patologija. Tokie pakitimai kaip gimdos vystymosi anomalijos, gimdos raumenyje esantys endometriozės židiniai, miomos, dėl buvusių operacijų susiaurėjęs gimdos kaklelio kanalas, mažojo dubens uždegiminiai bei sąaugiminiai pakitimai, kiaušidžių cistos, endometriozė, šlapimo pūslės patologija gali būti skausmingų mėnesinių priežastimi. Kartais skausmingas mėnesines gali sąlygoti ir gimdoje esanti spiralė“, – pabrėžė E. Drejerienė.

Jei organinės mažojo dubens patologijos nėra, skausmo pojūtis priklauso vėlgi nuo tų pačių prostaglandinų koncentracijos, jų receptorių kiekio bei individualaus skausmo jautrumo slenksčio – juk visos skausmą priimame skirtingai.

Kaip skausmą malšinti be vaistų?

Vienos tomis dienomis vaduojasi daugiau laiko praleisdamos lovoje, kitos ant pilvo dėdamos šilto vandens pūsles, trečios – įvairiais užpilais, arbatomis ir kitomis liaudiškomis priemonės. Tačiau gydytojos teigimu, patikimų duomenų apie nemedikamentines skausmingų mėnesinių (dismenorėjos) gydymo priemones nėra daug.

„Mitybos pokyčių įtaka nėra aiški. Efektyviai gali veikti vietiškai naudojama šiluma (apie 39 laipsnių). Taip pat yra duomenų apie teigiamą fizioterapinių procedūrų (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija aukšto dažnio impulsais), manualinės terapijos stuburo juosmeninėje dalyje, akupresūros/akupunktūros poveikį. Taip pat palankų gydomąjį poveikį gali sąlygoti vitamino B1 naudojimas (yra tyrimas, kuriame 100 mg kasdienis vitamino B1 naudojimas 3 mėnesius patikimai sumažino skausmą mėnesinių metu 87 proc. tirtųjų). Tuo tarpu patikimų duomenų apie vitaminų B6, B12, E, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, magnio palankų poveikį skausmingų mėnesinių atvejais šiuo metu nepakanka“, – pabrėžė E. Drejerienė.

Paprašyta įvardinti medikamentus, galinčius palengvinti kas mėnesį pasikartojančias kančias, gydytoja teigė, kad pirmojo pasirinkimo preparatai skausmingų mėnesinių gydymui – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Yra geriamosios tabletės, injekcijos ir žvakutės, dedamos į tiesiąją žarną. Šie preparatai esą slopina prostaglandinus, todėl sumažėja gimdos raumenų skausmingumas, sušvelnėja kiti reiškiniai.

Yra duomenų, kad sušvelninti patiriamus pojūčius gali padėti ir kontraceptinės priemonės.

„Taip, moterys vartojančios sudėtines kontraceptines tabletes, paprastai skausmingomis menstruacijomis nesiskundžia. Sudėtinių kontraceptinių tablečių palankus poveikis dismenorėjos gydymui yra įrodytas, dismenorėjos gydymas šiais preparatais efektyvus daugiau nei 90 proc. atvejų. Kontraceptikų veikimo mechanizmas – slopinama ovuliacija bei gimdos gleivinės vešėjimas, todėl mažiau gaminama skausmo mediatorių – prostaglandinų“, – sakė E. Drejerienė.

Galiausiai, vilties, kad vyresniame amžiuje skausmo nebus, nėra daug.

Jei skausmas visgi nepraeina, būna intensyvus ir dažnai pasikartojantis, tai gali byloti apie jau anksčiau paminėtas organines ligas, kurių močiučių patarimais neišgydysite.

„Tai tokios situacijos kaip gimdos vystymosi anomalijos, gimdos raumenyje esantys endometriozės židiniai, miomos, dėl buvusių operacijų susiaurėjęs gimdos kaklelio kanalas, mažojo dubens uždegiminiai bei sąaugiminiai pakitimai, kiaušidžių cistos, endometriozė, šlapimo pūslės patologija ir kt. Paprastai tokias atvejais tradicinis gydymas neveiksmingas. Rekomenduojamas detalesnis ištyrimas“, – patarė Kauno klinikų specialistė.

Galiausiai, turime nuliūdinti, kad ateityje nebūtinai bus geriau.

„Patikimų duomenų apie amžiaus ir dismenorėjos sąsajas nėra. Galima manyti, kad vyresnėms moterims retesni ovuliaciniai ciklai, mažiau intensyvūs gimdos gleivinės kitimai, todėl skausmo mediatorių – prostaglandinų – sintezė turėtų būti mažesnė. Kita vertus, vyresnio reprodukcinio amžiaus moterims dažniau pasitaiko organinė patologija – endometriozė, miomos, kiaušidžių cistiniai dariniai ir pan., kuri savo ruožtu gali provokuoti skausmingas mėnesines“, – reziumavo E. Drejerienė.

„Liaudies išmintis“, kai kurioms moterims mažinanti skausmą:

– pilvą apjuosti tikros vilnos šaliku
– įvairios arbatos (medetkų, ramunėlių, aviečių, mėtų)
– saldūs patiekalai
fiziniai pratimai
vegetariška dieta
karšta vonia
– ledo kompresas
– joga

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (98)