Kaip BNS trečiadienį sakė NKC ryšių su visuomene specialistė Jūratė Vaidelienė, per pirmąsias dvi atvirų durų dienas NKC jau apsilankė daugiau kaip 40 Vilniaus miesto moksleivių.

Pasak J.Vaidelienės, ekskursijų metu moksleiviams parodomos kraujo ėmimo procedūros, laboratorijos, kur atliekami įvairūs kraujo tyrimai.

Kol kas atvirų durų dienos organizuojamos tik Vilniuje, tačiau, anot J.Vaidelienės, tokios akcijos ateityje bus nuolatinės, kartą per savaitę. Jos turėtų vykti visų miestų kraujo donorystės įstaigose.

Medikai prognozuoja, kad Lietuvoje maždaug 5-10 proc. gyventojų turėtų tapti nemokamais donorais, tada šalies gydymo įstaigos būtų pakankamai aprūpintos krauju bei iš jo pagamintais preparatais. NKC duomenimis, neapmokamų kraujo davimų kasmet Lietuvoje daugėja. 2003 metais nemokami kraujo davimai sudarė 9,3 proc., 2004 metais - 11 proc. nuo visų kraujo davimų.

NKC direktoriaus Vytenio Kalibato teigimu, kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100-120 ligonių. Kad gydymo įstaigos nejaustų kraujo ir jo produktų stygiaus, per dieną visose šalies kraujo donorystės įstaigose turėtų apsilankyti maždaug 380 kraujo donorų.

Pasaulio sveikatos organizacijos dokumentuose pabrėžiama, kad neatlygintinos, altruizmu grindžiamos donorystės plėtra - gerokai efektyvesnis būdas sumažinti kraujo perpylimų metu perduodamų infekcijų grėsmę, negu donorų kraujo tyrimai.

Donorai, siekiantys gauti pinigų už kraują, dažnai net žinodami, jog dėl sveikatos būklės jie negali būti donorais, apklausose to nepripažįsta ir gali sukelti didelę grėsmę kitų žmonių sveikatai. Pasak V.Kalibato, 5-7 metų bus galima galvoti ir apie perėjimą prie visiškai neatlygintinos kraujo donorystės.