Sako, jog gydo nuo visų vėžio formų
Irenai – 64–eri. Lygiai prieš aštuonerius moteriai išoperuotas krūties vėžys. Nuo to laiko ji reguliariai kartą per metus važiuoja pasitikrinti, tačiau kaskart gydytojas pasako tą patį – vėžinės ląstelės neatsinaujino. Irena įsitikinusi, kad tai – jos gydymosi kiaušinio tryniu pasekmė.
Šio metodo esmė, jos teigimu, paprasta.
„Viską reikia daryti labai steriliai. Švirkštus išvirinu. Reikia šviežio, naminės vištos kiaušinio – tinka dienos, dviejų. Tada atskiriu trynį, jį atskiedžiu fiziologiniu tirpalu ir leidžiu į sėdmenis. Ir taip laikas nuo laiko kartoju“, – procedūrą aiškino ji.
Paklausta, iš kur sužinojusi apie šį būdą, Irena pasakojo tai išgirdusi iš senyvos moters, kurios mama po karo išgijo kiaušinio trynio dėka. Irena tikina, kad jis gydo nuo visų vėžio formų.
„Daug kam esu rekomendavusi, daug kam leidžiu, bet vieni tiki ir pasveiksta, o kiti į tai žiūri kaip į kvailystę. Iš pradžių aš išsigydžiau krūties vėžį. Man viskas tvarkoje jau 8 metus. Leidau ir vyro pusbroliui, dabar kitai moteriai leidžiu, daug kam esu leidusi – tiek nuo prostatos, tiek nuo gimdos vėžio“, – sako Irena.
„Viena lietuvė iš Anglijos susižinojo mano kontaktus ir kreipėsi, mat turi mažakraujystę. Mano metodas jai padėjo. Šios moters mama gyvena Vilniuje ir serga vėžiu, su seserimi gyvena. Ta mano išgydyta moteris grįžusi namo atostogų nusprendė ir mamą taip pagydyti, tačiau senolė atsisakė – kas čia per nesąmonės. Tai va, ne visi atviri ne vaistams“, – su kartėliu tarstelėjo pašnekovė.
Moteris piktinosi, kad dabar visiems siūlomi vien amerikietiški vaistai, o ji esą internete radusi, kad veiksmingų vaistų sudėtyje būna kiaušinis ir karvės priešpienis.
Paklausta, ką apie tai mano jos onkologė, Irena pripažįsta – savo gydytojai ji to nepasakojusi.
„Nesakiau jai. Gal ir normaliai pažiūrėtų, bet, dėl šventos ramybės, nesakau jai nieko“, – sako Irena.
„Kai nueinu vaistų, manęs ir klausia, ką aš darau, kad vis geriau ir geriau atrodau. Kai kokiam artimesniam gydytojui pasakydavau tiesą, tai jis būdavo šokiruotas, sakydavo, kad prasidės sepsis, salmonelioze dar užsikrėsiu, tačiau visas nešvarumas yra ant lukšto – viduje kiaušinis yra sterilus. Svarbu su ranka nieko neliesti“, – tiki Irena.
Vienam iš šimto padės, likusiems – pakenks
Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro Molekulinės laboratorijos vedėjas, Vilniaus universiteto profesorius Kęstutis Sužiedėlis šį gydymąsi siūlo vertinti labai atsargiai. Specialisto teigimu, kiaušinio trynio leidimasis į raumenis yra pavojingas.
Tačiau jis sutiko paaiškinti, kaip kiaušinio trynys teoriškai veiktų kūne esančias vėžines ląsteles.
„Trynys, atsidūręs raumeny, nėra išnešiojamas. Imuninė sistema pajunta, kad organizme yra svetimkūnis, kyla uždegiminis procesas, kurio tikslas – sunaikinti svetimkūnį. Medžiagos patenka į imuninės sistemos ląsteles ir jose yra suskaidomos. Kai kurie komponentai lieka ir gali būti panaudojami kaip maisto, biologinių medžiagų šaltinis, tačiau tą patį moteris gautų ir valgydama kiaušinį įprastu būdu. Jos pasirinktas metodas yra galimybė padidinti kontaktą su imuninės sistemos ląstelėmis“, – pasakojo jis.
„Pirmiausiai, tai yra būdas, kai moteris atnaujina savo imuninės sistemos ląsteles. Ši sąveika gali būti naudinga vėžiu sergančiam pacientui, nes taip aktyvinama imuninė sistema. Kita vertus, imuninė sistema taip gali būti nualinama. Šis gydymo būdas yra pakankamai rizikingas“, – pabrėžė K. Sužiedėlis.
Jo teigimu, galbūt vienam iš šimto toks būdas ir padėtų, tačiau likusiems galėtų pakenkti. Tai, kad moteriai per aštuonerius metus vėžys neatsinaujino, gali patvirtinti kitą versiją.
„Pacientams, kuriems vėžys buvo nustatytas prieš daug metų, ir per penkerius metus nepasikartojo, gali reikšti, kad liga buvo diagnozuota labai anksti ir gydymas, kuris buvo skirtas, išgydė juos praktiškai pilnai“, – svarstė Nacionalinio vėžio instituto specialistas.
Tačiau vėžys gali „grįžti“ ir po dvidešimties metų.
„Rizika, kad kažkada liga atsinaujins, išlieka. O atsinaujinti liga gali dėl to, kad imuninė sistema gali nebesusitvarkyti su naujai atsirandančiomis vėžinėmis ląstelėmis. Yra rizika, kad imuninė sistema nepastebės ir nesusitvarkys su vėl besivystančiom vėžinėm ląstelėm. Moteris, naudodama tokį gydymosi būdą, rizikuoja nualinti imuninę sistemą ir tada sistema nesusidoros su vėžinėmis ląstelėmis arba sistema bus aktyvinta, atpažins piktybines ląsteles ir jas sudoros. Labai sudėtinga pasakyti, ar ji daro sau ką naudingo.
Daug šansų, kad ir be tokio drastiško būdo, moteris jaustųsi puikiai ir liga neatsinaujintų. Šios moters atveju visai tikėtina, kad liga gali ir nebeatsinaujinti. Vadinasi, jai veikiausiai buvo suteiktas pakankamas gydymas ir nieko daugiau nereikia“, – mano Molekulinės laboratorijos vedėjas, pridurdamas, kad kiekvieno žmogaus valia su savo sveikata elgtis taip, kaip jie nori, tačiau jis patartų taip nedaryti – daugiau žalos nei naudos.
Tai gali būti placebo efektas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius, buvęs Lietuvos onkologų draugijos pirmininkas Dainius Characiejus DELFI teigė, kad vienas kiaušinio baltymas gali būti naudingas tyrinėjant vėžį. Deja, specialisto teigimu, tokie tyrimai atlikti nėra, tad faktiškai kiaušinio trynio magiškų savybių pagrįsti neįmanoma.
„Paukščio kiaušinyje yra baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų ir augimo veiksnių, reikalingų embriono vystymuisi. Taip pat kiaušinyje yra medžiagų, apsaugančių embrioną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų. Buvo ištirtas vieno iš kiaušinio trynio baltymų, fosvitino, poveikis vėžinių ląstelių kultūroms. Nustatyta, kad fosvitinas slopina kai kurių vėžinių ląstelių linijų gyvybingumą.
Be to, fosvitinas apsaugojo žmogaus leukocitų DNR nuo oksidacinio pakenkimo.
Taigi, gal ir būtų galima tyrinėti fosvitino poveikį vėžiu sergantiems ligoniams. Tačiau tokie tyrimai neatlikti, o gauti su ląstelių kultūromis rezultatai toli gražu ne visada pasitvirtina klinikiniuose tyrimuose“, – sakė D. Characiejus.
„Ši liga pasižymi labai įvairia eiga, kartais ir be gydymo ilgą laiką nepasireiškia. Negalima atmesti ir placebo efekto, jeigu moteris labai tiki, kad kiaušinio trynio injekcijos turi gydomųjų galių. Beje, nemažą placebo poveikį turi net ir vadinamosios tradicinės medicinos vaistai“, – pasakojo Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedra profesorius.
Jis priminė, kad medicinos atstovai laikosi požiūrio, jog pradėti reikia nuo gydymo būdų, kurių efektyvumas ir saugumas yra įrodytas. Pradėti nuo savigydos pavojinga todėl, kad liga bus laiku nesustabdyta, o žalos tikimybę prognozuoti sunku.
„Ką daryti tais atvejais, kai įrodytų gydymo būdų galimybės išsemtos, o liga progresuoja? Net ir solidžiuose onkologijos vadovėliuose yra „Alternatyviosios ir papildančiosios medicinos“ skyriai. Vis dėlto, net ir tokiais atvejais manau, kad verta pasitarti su gydytoju ir pasirinkti maksimaliai saugų vadinamąjį alternatyvųjį gydymo būdą“, – teigė specialistas.
D. Characiejus pridūrė, kad „gydantis“ šiuo metodu išlieka rimtas infekcijos ir alerginių reakcijų pavojus.
Galiausiai, užkrėtus kraują, tokie metodai gali baigtis ir mirtimi.
DELFI griežtai perspėja nenaudoti vaistų ar netradicinių gydymo priemonių, prieš tai nepasitarus su gydytoju.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
