Skonio suvokimas priklauso nuo daug juslių. „Atėmus kvapą, maisto skonis drastiškai sumenksta“, – yra sakiusi virtuvės šefė Molly Birnbaum, tačiau svarbus ne tik kvapas. Žurnale „Flavour“ skelbiamos naujo tyrimo išvados. Oksfordo universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius Charlesas Spence‘as ir jo komanda analizavo daug tyrimų, nagrinėjusių garso ir skonio suvokimo sąveiką. Jie padarė išvadą, kad maisto keliamas garsas labai svarbus bendram įspūdžiui. Anot Ch. Spence‘o, tas garsas „yra primirštas skonio suvokimo elementas“.

„Mūsų smegenys nuolat ieško sąsajų su aplinka“, – teigia Ch. Spence‘as. Remiantis jo atlikto tyrimo išvadomis, žmonės pagal garsą sprendžia apie maisto skonį, nors ir sąmoningai to ir nesupranta. Vieno tyrimo metu žmonės, paprašyti apibūdinti 79 maisto produktus, žodį „traškus“ vartojo dažniausiai. 2007 metais Lidso universiteto mokslininkai aiškinosi, kokį vaidmenį, vertinant sumuštinio skonį, atlieka šoninės traškumas. Išvados skelbė: „Dažnai manome, kad žmonėms patraukliausias šoninės skonis ir kvapas. Mūsų tyrimas atskleidė, kad ne mažiau svarbus (o galbūt netgi dar svarbesnis) yra šoninės traškumas ir tekstūra“.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad maisto skleidžiamas garsas lemia tai, kaip žmogus vertina jo skonį. Anksčiau Ch. Spence‘as išsiaiškino, kad žmonės palankiau vertina gazuotus gėrimus būtent tada, kai burbuliukai sproginėja garsiau ir dažniau nei įprastai.

Kodėl mums tokie svarbūs su maistu susiję garsai? Dažnai garsas gali būti maisto kokybės įrodymas, žadantis malonią patirtį. Garsas tarsi leidžia nuspręsti, ar maistas šviežias. Jeigu kandant obuolį, jis trakšteli, o ne pasiduoda be garso, tai geras ženklas, bylojantis apie vaisiaus šviežumą ir kokybę.

Net ir minkšti maisto produktai, tokie kaip duona, bananai ar putėsiai, valgant skleidžia subtilius garsus – ar pjaunant, ar kabinant šaukšteliu. Mokslininkai įsitikinę, kad jau labai gretai maisto pramonė išmoks naudotis garso triukais viliojant pirkėjus.

„Viskas prasidės nuo šiuolaikinių virtuvės šefų“, – prognozuoja Ch. Spence‘as. Be to, kaip teigia mokslininkai, modifikavus maistą, vyresnio amžiaus žmonės galėtų iš naujo atrasti maisto malonumą, nes senatvėje juslės ima bukti.

Išorės garsiai taip pat gali turėti įtakos skonio suvokimui: „Valgau italų virtuvės patiekalą ir klausiausi tos šalies muzikos, todėl toks maistas man atrodo dar autentiškesnis“, – pažymi Ch. Spence‘as. Ledus gaminanti bendrovė „Haagen-Dazs“ jau pristatė programėlę, kurią į savo išmaniuosius telefonus įsidiegę klientai gali nuskaityti ledų pakuotę ir pasiklausyti koncerto smuikui – muzika groja tol, kol ledai suminkštėja.

Nepaisant to, anot Ch. Spence‘o, garsui maisto pramonėje vis dar skiriamas per menkas dėmesys. 2003 metais atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 140 maisto mokslininkų. Jos rezultatai atskleidė, kad skonis vertinamas kaip menkiausias skonio sampratą lemiantis veiksnys. Panašu, kad jau labai greitai situacija gali pasikeisti.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)