DELFI „Klausk specialisto“ rubrika pasinaudojusi 22 m. Agnė rašo: „Jau porą metų turiu nuolatinį vaikiną, kartu nuomojamės kambarį ir reguliariai mylimės. Vaikų dar tikrai neplanuojame turėti, tačiau abu esame studentai ir jau kurį laiką (taupumo sumetimais) nebenaudojame prezervatyvų. Atėjus „tam“ momentui, vaikinas tiesiog nebaigia viduje. Žinau, kad ne visai saugu, tačiau nebesinori grįžti prie prezervatyvų. Kiek šis būdas nesaugus, o kiek – vien prezervatyvų gamintojų skelbiama informacija?“.

Merginai atsako LSMU ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius

„Manęs visai nestebina tai, kad dar daug kas naudoja nutrauktą lytinį aktą, mat tai pats pigiausias ir vienas seniausių kontraceptinių būdų. Jis dar prieš 2500 m. aprašytas ir Senajame Testamente. Ten parašyta – Onanas su brolio žmona turėjo santykius, o sėklą nuleisdavo ant žemės. Tai sužinojęs Dievas jį nužudė. Žmonija šį būdą naudoja jau labai seniai. Tačiau ne visi žino, kad jis realiai turi tik vieną privalumą ir daugybę trūkumų“, – pokalbį pradėjo H. Stankevičius.

Specialisto teigimu, gerai tai, kad toks šeimos (ne)planavimo būdas nieko nekainuoja ir nėra jokių kontraindikacijų. Tačiau pats didžiausias šio būdo minusas – tai visiškai nepatikima.

„Per vienerius metus pastoja vidutiniškai kas ketvirta moteris. Jei pastojus bus gimdoma, galima šį būdą naudoti tam tikrą laiką, bet jei pastojus bus atliekamas nėštumo nutraukimas, šis metodas netinkamas, nes jis nepatikimas“, – teigė gydytojas akušeris.

Tačiau neplanuotas nėštumas nėra vienintelis šio būdo minusas.

Heraldas Stankevicius
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

„Šis būdas savaime iškraipo normalią lytinio akto fiziologiją ir net neturėtų vadintis natūraliu šeimos planavimu. Natūralus lytinis aktas vyksta sėklai išsiliejant į makštį. O nutraukiant lytinį aktą vyras turi visąlaik galvoti, ar spės ištraukti varpą iš makšties ir sėklą išleisti išorėje, o moterį kankina įtampa, ar vyras tikrai spės. Įtampa neleidžia atsipalaiduoti, mėgautis lytiniais santykiais ir normaliai pasitenkinti abiejoms pusėms. Iš to gali kilti orgazmo ir kiti seksualiniai sutrikimai

Kita vertus, šis būdas visiškai netinka jauniems vyrams, kurie nevaldo savo temperamento, ejakuliacijos ir todėl ji gali įvykti anksčiau nei norėtųsi“, – perspėjo H. Stankevičius.

Gydytojas priminė ir apie vadinamąjį „meilės lašelį“, kuris gali ištekėti iki ejakuliacijos. Jame gali būti pakankamai spermijų, kad apvaisintų kiaušialąstę. Galiausiai, šis būdas neapsaugo ir nuo lytiniu keliu plintančių ligų, infekcijų. 

Dauguma jų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos, o virusų sukeliamos infekcijos (tokios kaip ŽIV infekcija, herpesas, genitalijų karpos ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos.

Patikimiausia – ilgalaikė grįžtama kontracepcija 

Natūralus arba fiziologinis šeimos planavimas, gydytojo teigimu, ne toks jau ir natūralus.

„Kontracepcija apskritai nėra natūrali, nes dėl jos išvengiama pastojimo. Žinduoliai lytinius santykius turi tik per rują, 1-3 kartus metuose, kai vyksta ovuliacija, tam, kad pastotų. Pas žmones yra kitaip, ovuliacija vyksta kas mėnesį, nes žmogaus vaisingumas yra santykinai mažas, ir jie mylisi ne tik tada kai siekia pastoti, bet dažniausiai dėl malonumo ir visai nenorėdami nėštumo. Tad reikėtų skirstyti natūralūs ar nenatūralūs kontraceptiniai būdai, o labai patikimi, patikimimi ir mažo patikimumo kontraceptiniai metodai. Mažo patikimumo kontracepcijos esmė vienoda – nustatyti vaisingas moters dienas ir tuo metu iš viso neturėti lytinių santykių arba naudoti nutrauktą lytinį aktą, prezervatyvą.

„Ovuliacijos nustatymui panaudojami kalendorinis, simptoterminis, gleivių ir kristalizacijos fenomeno nustatymo metodai, Jos metu susilaikoma nuo lytinių santykių. Tačiau tai – nepatikimi kontracepcijos būdai. Priklausomai nuo vartotojos, nuo to, kaip tas būdas įvaldytas, iš 100 moterų per metus pastos nuo 10 iki 25“, – perspėjo H. Stankevičius.

Gydytojas teigė besilaikantis tos nuostatos, kurią rekomenduoja ir Pasaulinė sveikatos organizacija – pirmo pasirinkimo kontracepcija turėtų būti labai patikima ilgalaikė grįžtama kontracepcija – varinė, hormoninė spiralės ir kontraceptinis implantas. 

„Jei moteriai tai netinka, nepatinka ar ji negali naudoti, tada reikėtų pasirinkti patikimą sudėtinę hormoninę kontracepciją – tabletes, pleistrą, žiedą. Jei netinka aukščiau minėti metodai, reikia rintis mažesnio patikimumo kontracepciją; prezervatyvą, spermicidines žvakutes, tepalus ir tik kraštutiniu atveju naudotis „natūraliais“ kontracepcijos būdais“, – įsitikinęs pašnekovas.

Specialisto teigimu, nereikėtų pasikliauti vietinio veikimo kontracepcija – spermicidais. Tai aktyvios cheminės medžiagos, kurios inaktyvuoja spermijus makštyje. Bet jaunos moterys yra vaisingesnės ir turi dažnesnius lytinius santykius, todėl spermicidiniai metodai labiau tinkami brandesnėms moterims, kurių yra mažesnis vaisingumas ir retesni lytiniai santykiai. Tuo atveju metodas yra efektyvesnis ir nedažnas vartojimas turi mažesnę įtaką makšties bakterinei pusiausvyrai.

„Spermicidai, pavyzdžiui, įvairios žvakutės, yra tinkama kontracepcija moterims, kurioms virš 40, 45 metų, kai pastojimo tikimybė yra mažesnė. Šiame amžiaus tarpsnyje lytinių santykių būna mažiau. Tačiau jaunai dvidešimtmetei, kuri dažnai santykiauja ir yra vaisinga, žvakutė nėra rekomenduojama. Pirmiausiai, ji makštyje keičia ekologinę pusiausvyrą, o antra – šis būdas irgi yra nepatikimas ir ne per daugiausiai skiriasi nuo nutraukto lytinio akto“, – teigė Kauno klinikų medikas.

Jei spermicidai naudojami idealiai, be vartotojo klaidų – per metus iš 100 moterų pastos 18. Standartinis pastojimo rodiklis – 29 moterys. Tuo metu nutraukto lytinio akto statistika labai panaši – pastos 27 moterys iš 100 per metus.

Štai, jei prezervatyvas naudojamas be klaidų, tai iš 100 moterų pastos 2, įprastinis rodiklis – 15 moterų per metus.

„O kalbant apie ilgalaikę grįžtamąją kontracepciją, jos idealus nuo standartinio rodiklio nesiskiria – vartotojo klaidos neturi jokios įtakos. Naudodama ilgalaikę grįžtamąją kontracepciją pastos 1–5 moterys iš 1000 per metus“, – statistiką vardijo pašnekovas.

Jis sutiko, kad nėra vienos kontraceptinės priemonės, kuri tiktų visoms, bet būtent todėl ir yra platus priemonių pasirinkimas.

„Ateina pacientė, pradedu jai aiškinti, kuri kontracepcija kiek efektyvi, o ji ir sako – to bijau, ano bijau, tas, girdėjau, irgi prastas. Tačiau jei Pasaulinė sveikatos organizacija kažką rekomenduoja, tai būna paremta plačiais klinikiniais tyrimais ir tikrai įrodo, kad metodas yra saugus ir efektyvus vartoti.

Jauni žmonės, kurie gyvena aktyvų lytinį gyvenimą, yra apsišvietę, jie medikais tiki. Tačiau brandesnio amžiaus žmonės vis dar nusiteikę prieš pažangą“, – reziumavo H. Stankevičius.