Tėvai reikalauja, kad  būtų atidėtas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo įsigaliojimas, kol nebus įtrauktos atitinkamos pataisos pagal jų nurodomas spragas.

Rinkdami parašus po peticija, kuri bus adresuota Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijai, tėvai siūlo sudaryti vienvalenčių vakcinų pasirinkimo galimybę ir galimybę skiepytis pagal individualius kalendorius.

Pabrėžiama diskusijos su visuomene apie vakcinacijos poveikį svarba, būtinybė skirti dėmesio vakcinų poveikio tyrimams bei neformaliam jų pristatymui.

„Pažangios valstybės renkasi būtent šį kelią“, – pabrėžia peticijos autoriai.

Kaip rašė DELFI, 2014 m. birželį pasirašytu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, priimant vaiką į darželį bus privalomas naujo pavyzdžio Vaiko sveikatos pažymėjimas. Jei vaikas pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nebus paskiepytas nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos lankyti negalės, išskyrus atvejus, kai skiepyti negalima dėl sveikatos problemų.

Galimybių skiepyti vien nuo tymų, raudonukės ir poliomielito – nėra

Prieštaraujantys šiam Sveikatos apsaugos ministro įsakymui peticijoje pabrėžia, jog ministerija nesudaro sąlygų paskiepyti vaikų nuo tymų, raudonukės ir poliomielito neskiepijant nuo kitų rekomenduojamų ligų. Poliomielito skiepas yra penkiavalentėje Pentaxim[2] vakcinoje (stabligė, difterija, kokliušas, poliomielitas, hemophilus infl.), o tymų bei raudonukės – trivalentėje Priorix[3] (tymai, parotitas, raudonukė) vakcinoje.

Peticijoje pabrėžiama, jog dokumente nėra nurodytos medicininės kontraindikacijos ar vertybinės išimtys, leidžiančios atidėti skiepus arba jų atsisakyti, kaip tai numatyta valstybėse, kuriose tam tikri skiepai yra privalomi.

Vardija ieškinius, kurie keliami dėl vakcinų

„Dėl skiepų saugumo ir sudedamųjų vakcinų dalių toksiškumo yra keliami ieškiniai ir laimimos bylos įvairiose pasaulio valstybėse. 2011 m. Belgijos teismas panaikino privalomą vakcinaciją šalyje pripažindamas, kad dėl kancerogeniško formaldehido poliomielito vakcinoje paciento teisės yra svarbiau už prievolę skiepytis (formaldehidas įeina ir į Pentaxim vakcinos sudėtį“, – pabrėžia peticijos rengėjai.

Vardijama, jog 2014 m. Prancūzijos Konstitucinį teismą pasiekė ieškinys dėl vakcinose naudojamų toksinių medžiagų; tais pačiais metais į Prancūzijos teismą buvo kreiptasi dėl Priorix vakcinos sukeltų suluošinimų. 2012 m. Italijos teisme buvo įrodytas ryšys tarp autizmo ir MMR skiepo, o 2011 m. JAV Aukščiausis Teismas pareiškė, kad visi skiepai yra neišvengiamai nesaugūs.

„Valstybė nėra parengusi apmokėjimo programos nukentėjusiems nuo vakcinų. Tokias programas turi daugelis pasaulio šalių, pvz., Vokietija, Suomija, Švedija, Norvegija, Prancūzija, Didžioji Britanija, JAV, Japonija ir t. t. JAV Nacionalinis vakcinų žalos fondas per 16 metų nukentėjusiems nuo skiepų išmokėjo beveik tris milijardus dolerių. Didžiojoje Britanijoje per aštuonerius metus nukentėjusiems nuo skiepų išmokėta 3,5 milijono svarų“, – pažymi peticijos autoriai.

Riboja vaiko teisę į ugdymą

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ministro įsakyme nėra alternatyvų, leidžiančių ugdyti neskiepytus vaikus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Apribojama vaikų, skiepijamų pagal individualius skiepų kalendorius, teisė gauti ugdymo įstaigų paslaugas.

„Skiepai Lietuvoje nėra privalomi, tačiau neskiepyti vaikai nebus priimami į priešmokyklines ugdymosi įstaigas, kurias artimiausiu metu planuojama padaryti privalomomis“, – dar vieną argumentą mini peticijos rengėjai.

D. Kepenis: tai – prievartavimas

Dainius Kepenis
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Imunologai ne kartą dėstė argumentus, kodėl taip svarbu privalomomis vakcinomis skiepyti vaikus ir kuo gresia skiepų priešininkų „saviveikla“. Parazituojančiais kitų sąskaita vadinamų tėvų, kurie pasisako prieš skiepus, argumentų pilnas internetas.

Tačiau Lietuvos sveikuolių sąjungos pirmininko Dainiaus Kepenio nuomone, nėra teisinga nuvertinti pasisakančius „prieš“, ypač svarbu pagrįsti, kodėl tų privalomų skiepų tiek daug ir vis daugėja, ar visi jie iš tiesų būtini.

„Grasinimas, kad neskiepytų vaikų neleis į darželius, yra tėvų prievartavimas juos skiepyti“, – DELFI sakė D. Kepenis, giežtai pasisakantis prieš tokias priemones.

Išanalizavo „Už“ ir „Prieš“

DELFI kalbinta trijų vaikų mama, farmacijos magistrė Regina analizavo pasisakančiųjų už vaikų skiepijimą ir priešingai stovyklai atstovaujančių žmonių argumentus.

„Pasisakantys „Už“ remiasi nuo Pastero (Louis Pasteur – DELFI) laikų žinomu faktu – jei nenori rimtų komplikacijų, nuo kai kurių ligų reikia pasiskiepyti. Tačiau problemos kilo dėl to, kad tų privalomų skiepų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Žmonės tiesiog sutriko. Ar visų jų reikia? Kitas dalykas, kad oficialiosios ir neoficialiosios medicinos gydytojai pradėjo diagnozuoti ligas, kurių priežastimi, manoma, yra skiepai“, – sakė farmacininkė.

Dar viena jos minėta problema, kad į skiepų kabinetą su mažyliais ateinantys tėvai tik formaliai pasirašo, kad neprieštarauja dėl vaikams atliekamos procedūros ir kad susipažino su galimu jos poveikiu.

„Aš pati tą informaciją žinau, bet galiu patikinti, kad tikrai niekas nieko neaiškina, kas gali būti po skiepo. Daugiausia, ką pasako, kad vaikas gali sukarščiuoti, gali pasireikšti silpni ligos simptomai“, – sakė Regina, pridurdama, jog apie tokias komplikacijas kaip epilepsija, onkologija, mirtis, traukuliai paprastai tėvams net neužsimenama. Tai – labai reti atvejai, bet, kaip rašoma informaciniuose skiepų lapeliuose, pasitaikantys.

Kita vertus, net paprastų tablečių nuo gerklės skausmo instrukcijoje galima rasti žodžius „buvo stebėtas mirties atvejis“, todėl atėjusiam pasitarti žmogui farmacininkė negali pasakyti – skiepyti ar neskiepyti vaiką: „Patariu susipažinti su informacija ir spręsti pačiam, nes niekas kitas – tik tėvai čia gali prisiimti atsakomybę“.

Paklausta, kokiomis vakcinomis skiepijo savo vaikus, kaunietė minėjo tik skiepą nuo stabligės.

Peikia abu kraštutinumus

DELFI pašnekovės žodžiais, nėra išmintinga tikėti ir absoliučiai visais skiepų kritikų įspėjimais: „Negalima žmogui rekomenduoti neskiepyti vaiko, argumentuojant tuo, kad jis taps, pvz., autistas. Tai būtų tas pats, jei gydytojas lieptų skiepytis, gąsdindamas, kad tavo vaikas mirs nuo poliomelito. Ir vienu, ir kitu atveju gali taip atsitikti. Tačiau gali ir iš dangaus nukritęs meteoritas užmušti“.

Tačiau farmacininkei nepriimtinas ir gydytojų, 100 proc. pasisakančių už skiepus, požiūris, nes „jie net nesiklauso tėvų, kurie abejoja visų privalomų skiepų būtinybe, neva skiepų kalendorius patvirtintas, valstybė užpirko vakcinų ir kaip tėvai gali neskiepyti“.

Paklausta, kaip vertina skiepų šalininkų argumentą, kad savo vaikų neskiepijantys tėvai ramiai gyvena kitų – paskiepytųjų sąskaita, Regina pripažino, kad tai dažna nuomonė, net sakoma, kad nesiskiepijantys parazituoja.

„Kad nekiltų epidemijos, reikia paskiepyti tam tikrą procentą žmonių. Kita vertus, aš pati nesu iki galo tikra, ar visi privalomi skiepai tikrai būtini. Jeigu žmonės pastebėtų tik naudą, nebūtų tiek abejonių, visi tikrai skiepytų vaikus – negi tėvai nenori gero savo vaikams? Žinoma, nori, tik ne visi tą gerą taip pat supranta“, – sakė DELFI pašnekovė.

V. Usonis: privalomi skiepai – kokybiški ir saugūs

Vytautas Usonis

Vaikų ligų vyriausiojo respublikos specialisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Usonio įsitikinimu, skiepijimai – efektyviausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė.

„Sprendimas privalomais skiepais skiepyti vaikus leistų sumažinti vakcinomis valdomų infekcijų plitimo riziką kolektyvuose“, – komentuodamas siūlymą į darželius priimti tik pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytus vaikus DELFI sakė profesorius.

Daktaro teigimu, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta saugi aplinka. Tam ir skirta valstybės lėšomis finansuojama Nacionalinė imunoprofilaktikos programa.

„Logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus. Taip vaikų ugdymo kolektyvuose būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – mano profesorius V. Usonis.

Daktaro teigimu, skiepijimų efektyvumas ir saugumas įrodytas daugybėje tyrimų, kurių rezultatai publikuojami mokslo leidiniuose. Vakcinų nepageidaujami poveikiai nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis.

Pasak V. Usonio, dažniausiai nepageidaujami poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo nepagrįstos.

Profilaktinių skiepijimų kalendorius paruoštas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų ES šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Valstybės kompensuojamasis skiepais nuo įvairių ligų skiepijami vaikai iki 15 metų amžiaus.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai ar teisėti globėjai privalo būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas. Sutikimas skiepyti patvirtinamas parašu vaiko sveikatos raidos istorijoje.