DELFI „Klausk specialisto“ rubrika pasinaudojęs Jokūbas teiravosi, kaip šią problemą būtų galima išspręsti.

„Kažkaip nejauku dėl to apsilankyti pas gydytoją, bet nebegaliu tverti merginos skundų. Man yra 29–eri, kartu esame jau 3 metus, tačiau jau kurį laiką „baigiu“ vos pradėjęs. Draugė jaučiasi nepamaloninta, tas nesmagumas persiduoda ir man, nes, būkim atviri, kaltas tai aš – nesugebu susitvardyti ilgiau nei porą minučių. Visada maniau, kad čia daug vyresnių vyrų bėda. Prašau patarti, ką daryti, nes draugę myliu ir noriu išspręsti šią bėdą“, – rašė jis.

Nesikreipia, nes gėdijasi

Nors trumpas lytinis aktas dažnai vadinamas psichologinio pobūdžio bėda, priešlaikė ejakuliacija turi ir biologines priežastis, o jos gydymas yra medikamentinis. Todėl pirmiausiai kalbamės su Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytoju urologu dr. Ramūnu Mickevičiumi.

Specialisto teigimu, iki šiolei priešlaikinė ejakuliacia ir jos kilmė nėra tiksliai žinoma ir suprantama.

„Todėl nėra ir vieningo šio sutrikimo apibrėžimo. Normali ejakuliacija yra tada, kai abu lytinius santykius tarpusavyje turintys partneriai yra patenkinti savo lytiniais santykiais. Kalbant apie ejakuliacijos laiką, iš dalies svarbu, kiek laiko užtrunka nuo lytinės stimuliacijos pradžios, varpos įvedimo į makštį ir spermos išbėgimo. 

Vienas paskutinių priešlaikinės ejakuliacijos apibrėžimų sako, kad ejakuliacijos laikas iki 1 min. yra vienas iš sutrikimo simptomų. Tačiau laikas nėra vienintelis simptomas apibūdinantis šią problemą. Tai priklauso ir nuo to, kaip sutaria lytiniai partneriai, kaip vyras sugeba kontroliuoti spermos išbėgimą, kaip tuo patenkintas jis pats ir jo partnerė. Tai priklauso ir nuo lytinių santykių aplinkybių – t.y. aplinkos, skubotumo, atsitiktinumo, partnerio naujumo ir panašiai“, – pasakojo R. Mickevičius. 

Vertinant medicinines priežastis, išskiriamas biologiškai aktyvios medžiagos – serotonino – pasisavinimas. 

„Daug įrodymų atsiranda, kad tai susiję su serotonino pasisavinimu ląstelėse. Priežastys gali būti genetinės, susijusios su skydliaukės hormonų gamybos sutrikimu, bloga fizine sveikata, nutukimu, prostatos uždegimu, emocine būkle ir stresu, patirta seksualine trauma“, – vardijo jis. 

Manoma, kad su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios įvairios ligos, tokios kaip depresija, migrena, nemiga, schizofrenija, nerimo sutrikimai. Lietuvoje nėra duomenų, kiek vyrų kankina ši bėda.

„Pagal tarptautinę literatūrą bendras priešlaikinės ejakuliacijos paplitimas svyruoja nuo 7 proc. (Danijoje, Švedijoje, Viduriniuose Rytuose) iki 30 procentų (JAV). Tai labiau paplitę tarp juodaodžių, ispanų kilmės ir islamą išpažįstančių vyrų. Kalbant apie amžių, priešlaikinės ejakuliacijos pasiskirstymas amžiaus dekadomis yra palaipsniui didėjantis. 18–25 metų amžiuje jis yra apie 4 proc. ir su kiekvienu dešimtmečiu pridedantis po kelis procentus, o amžiaus tarpsnyje 66–74 siekiantis ir 14 proc“, – teigė gydytojas urologas.

Gydytojo duomenimis, tik kiek daugiau nei dešimtadalis vyrų dėl šios patologijos kreipiasi medicininės pagalbos. Tai, žinoma, lemia gėdos jausmas ir šios problemos stigmatizavimas. 

„Tiek į mus, urologus ar seksologus, kreipiasi nedidelis skaičius pacientų. Ir tai iš pradžių jie išsako kitas savo problemas ir tik tarp kitko pasisako apie priešlaikinę ejakuliaciją. Dar rečiau pacientai kreipiasi tik dėl to. Gali būti keletas priežasčių reto kreipimosi – vieni gėdijasi, kiti tai supranta kaip normą, kitų pacientų partnerėms tai per daug netrukdo“, – svarstė R. Mickevičius.

Šiuo metu pirmenybė suteikiama priešlaikinės ejakuliacijos gydymui vaistais, tačiau greta to pacientams gali būti siūlomi ir kiti, anksčiau naudoti gydymo būdai. 

„Priešlaikinės ejakuliacijos gydymas yra kompleksinis: paciento savikontrolė spermos išbėgimo prasme, abiejų partnerių mokymasis uždelsti ejakuliaciją ir pastaruoju metu atsiradęs medikamentinis gydymas, kuris labai pagerino šių pacientų lytinio gyvenimo kokybę. Medikamentinis gydymas yra saugus, tačiau tai yra cheminis preparatas ir gali turėti šalutinių poveikių kaip ir bet kuris kitas vaistas“, – reziumavo Kauno klinikų specialistas.

Nesprendžiant problemos pasekmės gali būti liūdnos

Individualiosios psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas anksčiau DELFI yra sakęs, kad viena vyrų dalis šį negalavimą priima kaip rimtą smūgį vyriškumui, menkinantį jo, kaip lytinio partnerio, vertę. Tačiau didžioji dalis vyrų atvyksta ne savo iniciatyva, o „spaudžiami“ partnerės, nepatenkintos lytinio akto kokybe, trukme ar pan.

Jo teigimu, negydoma priešlaikinė ejakuliacija gali negrįžtamai sugadinti poros santykius.

V. Šapurovas
„Priešlaikinė ejakuliacija neišvengiamai neigiamai paveikia abu lytinius partnerius, trikdo tarpusavio santykių harmoniją. Priešlaikinė ejakuliacija anksčiau ar vėliau veda į lytinių santykių disharmoniją. Vyras pradeda jaustis seksualiai nevisavertis, nenorėdamas nuvilti partnerės ir savęs, pradeda vengti lytinių santykių, o tai tik pagilina bendravimo krizę. Tokia situacija praktiškai yra partnerių santykių pabaigos pranašas“, – perspėjo jis.

Seksologas pabrėžė, kad be medikamentinio gydymo labai efektyvi yra ir psichoterapija bei seksoterapija.

„Analitinės psichoterapijos efektyvumas labai didelis, ypač esant pakankamai paciento motyvacijai. Jei pavyksta pakeisti tam tikrus ligonio asmenybės aspektus, pasveikimas praktiškai garantuotas: išgydytas vyras ateityje sugebės užmegzti visaverčius psichologinius ir seksualinius kontaktus ne tik su dabartine partnere, bet, prireikus, ir su kitomis jo sutiktomis moterimis. Labai veiksminga ir seksoterapija, kai kuriems vyrams užtenka vien jos. Seksoterapijos efektas gali trukti visą gyvenimą, nors kartais jos kursą tenka kartoti“, – sakė V. Šapurovas.

Taip pat įrodyta, kad atitolinti priešlaikę ejakuliaciją galima treniruojant dubens dugno srityje esančius raumenis. Be to, šių raumenų stiprinimas aktualus tiek vyrams, tiek moterims ne tik dėl seksualinių potyrių padidinimo, bet ir šlapimo nelaikymo kontrolei. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus partneriams.

Tam, kad būtų galima identifikuoti reikalingus raumenis, rekomenduojama atsisėsti, atsipalaiduoti, o tada įtempti išangės sritį. Tokį raumenų įtempimą reiktų atlikti lėtai, jaučiant kiekvieną raumenų judesį. Jei pratimas atliekamas teisingai, turėtų būti jaučiamas lengvas penio nusileidimas žemyn ties pagrindu bei lengvas kapšelio pakilimas. Šį pratimą galima atlikti atsisėdus, atsistojus ar net atsigulus. Svarbu kelius laikyti nesuglaustus, kiek atokiau vieną nuo kito. Naudingiausios – keliolikos tokių įtempimų serijos kelis kartus per dieną. 

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (840)