Naujas „BMC Medicine“ paskelbtas mokslinis darbas atskleidė, kad su rūkymu susijęs mirtingumas gali siekti ir 66 proc. Tai reiškia, kad nuo šio žalingo įpročio sukeltų lygų miršta du iš trijų rūkančiųjų, informuoja arstechnica.com.
Tyrimas, kurį parengė mokslininkai iš Australijos valstybinio universiteto Visuomenės sveikatos ir epidemiologijos centro, daugiau nei 45 metus stebėjo 204 tūkst. 953 Naujojo Pietų Velso gyventojus – vyrus ir moteris. Visi tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į atskiras grupes – rūkantieji, rūkę ir niekada gyvenime šio žalingo įpročio neturėję.
Mokslininkai išsiaiškino, kad rūko panašus skaičius vyrų ir moterų. Taip pat nustatyta, kad rūko daugiau jaunų miesto centre gyvenančių asmenų. Galiausiai išsiaiškinta, kad rūkantys žmonės vartoja ir daugiau alkoholio bei turi antsvorio (šie veiksniai taip pat nepamiršti analizuojant su rūkymu susijusio mirtingumo tyrimus).
Pavyzdžiui, jeigu dešimt metų buvo tiriami trys žmonės, tyrime bus kalbama apie 30 metų. „BMC Medicine“ skelbiamose tyrimo išvadose pateikiamas bendras 874 tūkst. 120 metų skaičius.
Per tą laiką mirė 5593 žmonės.
Epidemiologinės baigtys dažniausiai apibūdinamos terminu „susijusi rizika“, kuri nusako konkrečios rizikos ryšį su baigtimi, nulemta konkretaus veiksnio. Šiame tyrime santykinė mirties rizika (arba tiesiog mirtingumas), kalbant tiek apie rūkančius vyrus, tiek apie moteris, atskleidė, kad jie atitinkamai 2,76 ir 2,95 kartus labiau rizikuoja mirti nuo su rūkymu susijusių ligų (nei niekada nerūkę asmenys). Šio žalingo įpročio atsisakymas – teisingas pasirinkimas: rūkymo atsisakiusių vyrų ir moterų mirtingumas, lyginant su niekada nerūkusiais, atitinkamai siekia 1,27 ir 1,39 karto.
Mokslininkai taip pat analizavo mirtingumą pagal per dieną surūkomų cigarečių skaičių. Paaiškėjo, kad mirtingumas išauga dvigubai, jeigu per žmogus per dieną surūko 1-14 cigarečių, ir keturis kartus, jeigu per dieną sutraukiama daugiau nei 25 cigaretės (lyginant su niekada nerūkusiais tyrimo dalyviais).
Tyrimo autoriai skatina rūkalius kuo skubiau atsisakyti šio žalingo įpročio – toks sprendimas pastebimai sumažina su rūkymu susijusio mirtingumo riziką. Specialistai išsiaiškino, kad, su niekada nerūkusiais palyginus 45-54 metų grupėje cigarečių atsisakiusius asmenis, paaiškėjo, kad mirtingumo rizika pastebimai sumenksta – kuo daugiau laiko praeina nuo šio žalingo įpročio atsisakymo, tuo rizika menkesnė.
Gera žinia ta, kad atsisakyti cigarečių – niekada nevėlu.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
