Prieš 20 metų B. Williamsas išvyko iš namų San Diege, Kalifornijoje į Meksiką įsigyti vaistų nuo aknės. 50 m. profesorius nesirgo akne, jam buvo diagnozuotas pavojingiausias smegenų auglys, kuris buvo apelsino dydžio. Vyriškio neuro-onkologas pasiūlė išmėginti odos gydymui skirtus vaistus, kurie esą galėjo padėti.
Profesoriui Benui Williamsui diagnozavo smegenų auglį 1995 m. kovą. „Visa dešinoji smegenų pusė buvo pažeista auglio, – atsimena jis. – Na, toks didelis ir pavojingas smegenų auglys, kaip mano, išskirtinis įvykis. Greitai pusė neurologijos skyriaus susirinko pažiūrėti skenogramos“.
Kitą popietę jam atliko operaciją. Tačiau paciento santykiai su neurologu greitai tapo įtempti, nes B. Williamsas vis atkakliai reikalavo apsvarstyti jo paties siūlomą gydymą.
Gydytojas norėjo, kad pacientas laikytųsi standartinio varianto – operacija, radioterpaija ir chemoterapija, tačiau maištingas Harvardą baigęs B. Williamsas reikalavo skirti jam vaistų mišinį, į kurį įėjo tabletės nuo aknės, nuo aukšto kraujospūdžio ir nuo nemigos. Vaistai buvo pigūs, mažai ar visiškai netoksiški, apie juos vyriškis buvo surinkęs patikimų įrodymų iš mokslinių šaltinių, kad jie esą gali sumažinti auglį, sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti chemoterapijos veiksmingumą. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose toks gydymas nebuvo patvirtintas, taigi medikas jam nepritarė.
„Jis sakė, kad išeisiu iš proto rinkdamas informaciją apie tokius dalykus ir kad galiu nukentėti, – atsimena profesorius Williamsas, apie kurio ligos istoriją sukurtas filmas „Surviving Terminal Cancer“. – Aš vos nesusijuokiau. Nukentėti? Man buvo piktybiškiausias smegenų auglys. Prognozavo, kad po metų mirsiu. Ką galėjau prarasti?“
Filmą anglų kalba galite pažiūrėti čia.
Net šiuo metu prognozuojama gyvenimo trukmė pacientams su glioblastoma yra vos metai ir trys mėnesiai, tiesa, jaunesni žmonės išgyvena ilgiau. Mažiau nei 10 proc. 50 m. ir vyresni žmonės išgyvena penkerius metus. Ir visgi profesorius Williamsas ką tik atšventė 70-metį, ir jau 20 metų tyrimai rodo, kad jo smegenyse nėra auglių.
„Man sakė, kad chemoterapija iki galo nesunaikins auglio, tad ėmiau ieškoti preparatų, kurie galėtų padaryti chemoterapiją efektyvesnę“, – teigė vyriškis.
1996 m. po ketvirto chemoterapijos seanso profesorius Williamso auglys išnyko ir daugiau neatsinaujino. Nuo tada, kai B. Williamsas įveikė vėžį, tūkstančiai žmonių, taip pat ir onkologų, kreipėsi į jį patarimo, kaip kovoti su vėžio rūšimi, kurią medikai tarpusavyje vadina terminatoriumi.
Onkologai laiko profesoriaus Williamso atvejį labai keistu, o jo kovos su vėžiu strategiją įtartina. Ir visgi vis daugiau medikų, tyrėjų sako, kad yra įrodymų, jog dalis kasdien žmonių vartojamų elementarių tablečių gali praversti kovojant su vėžiu.
Šiuo metu farmacininkai ieško naujų, veiksmingesnių vėžio gydymo būdų. Onkologas Angusas Dalgleishas sako, jog dauguma gydymo būdų nebus sėkmingi. „Vėžys padarys viską, kad išliktų ir kad nenukentėtų, – sako jis. – Paveikus vienais vaistais, auglys sparčiai evoliucionuoja.“
Naujo vaisto nuo vėžio įvedimas į rinką kainuoja daugiau nei milijardą dolerių, tai trunka ilgiau nei dešimtmetį.
Tyrėjai išskyrė 70 vaistų, kurie gali būti veiksmingi, gydant vėžį. Tarp tokių vaistų yra medikamentai nuo diabeto, cholesterolio lygį mažinantys vaistai, preparatai nuo grybelio ir daugelis kitų. Visus šiuos vaistus vartojo profesorius Williamsas, kovodamas su smegenų augliu.
