Pasak STT, atlikus ilgalaikį kriminalinės žvalgybos tyrimą, nustatyta nusikalstama korupcinė schema, kurioje dalyvavo farmacijos kompanijos atstovai ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai.

STT pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Kratos atliktos įmonės patalpose, sulaikytų asmenų namuose, darbo vietose ir automobiliuose.

Įtariama, kad šios farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų daugiau kaip 30 Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti brangius jų įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios pagal sudėtį farmacinės produkcijos.

STT duomenimis, gydytojams papirkti vien per 2014 metus kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 0,5 mln. litų (apie 145 tūkst. eurų).

Pirminiais tyrėjų duomenimis, šioje nusikalstamoje sisteminės korupcijos veikloje dalyvavo daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų.

„Pastebėtina, kad farmacinių kampanijų atstovai medikus dažniausiai paperka per susitikimus. 2011 metais, siekiant riboti tokius susitikimus, buvo priimti Farmacijos įstatymo pakeitimai dėl farmacininkų ir gydytojų bendravimo galimybių ribojimo, t. y. buvo nustatyta, kad vaistų platintojai gali teikti informaciją apie reklamuojamą vaistinį preparatą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tik gydymo įstaigos vadovui leidus ir ne gydytojų darbo metu. Tačiau STT atliktas tyrimas atskleidė, kad šios įstatymo pataisos esamos problemos neišsprendė“, – rašoma STT pranešime.

Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui sudarė specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių atstovų tyrimo grupę.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba: farmacininkus riboja įstatymai

Valstybinė vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viršininkas Gintautas Barcys DELFI tikino neturintis žinių apie kyšininkavimu įtariamas farmacijos įmones. Jo teigimu, įmonių, kurios galėjo turėti tiesioginį kontaktą su gydymo įstaigomis, yra bent kelios dešimtys.

„Žinau tik tiek, kiek ir jūs. Jokių įtarimų neturime, reikia klausti tų, kurie paskelbė šią informaciją, nes mes bendrame tyrime šįkart nedalyvavome. Lietuvoje yra 300–400 rinkodaros teisės turėtojų, kurie gali tiekti vaistus į Lietuvą. Toli gražu ne visi jie čia, Lietuvoje, turi savo padalinius, atstovus. Dažniausiai vaistus iš jų perka didmenininkai ir tada atveža vaistinėms, gydymo įstaigoms. Yra keliasdešimt įmonių, turinčių čia veikiančius padalinius. 

G. Barcys priminė, kad farmacininkai esą neturi galimybės laisvai ateiti pas gydytojus ir siūlyti jiems vienus ar kitus vaistus.

„Juos riboja įstatymai, draudžiantys ateiti darbo metu, apie vizitą būtina informuoti gydymo įstaigos vadovą, kuris turi būti pasitvirtinęs tvarką. Anksčiau būdavo visiškai laisva, bet žmonės skundėsi, kad jiems ilgiau tenka laukti eilėse, mat gydytojų kabinete būdavo farmacinių įmonių atstovai. Tas buvo pakeista. Kita vertus, gandų apie įvairiausias gydytojams dovanotas keliones buvo. Berods jau priimti pirminiai įstatymo projektai, kad visos kelionės turėtų būti viešos, deklaruotos, aišku, kas finansuoja, į kokią konferenciją, kas veža ir pan. Visi įstatymai realiai yra – juk kyšio tiek ėmimas, tiek davimas yra baudžiamos veikos. Kita vertus, kaip tu juos pagausi?“, – klausė tarnybos viršininkas.