Gripas kerta komplikacijomis

Augant sergamumui gripu daugėja ir šios klastingos ligos sukeltų padarinių. Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje nuo gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltų komplikacijų gydoma apie dvidešimt ligonių.

Daugiausia serga vaikų

Pasak Infekcinių ligų klinikos vadovo Eugenijaus Preidžio, į ligoninę žmonės patenka ne dėl vos pakilusios temperatūros ar lengvai sunegalavę, į palatas pacientus guldo rimtos komplikacijos – bronchitas, astma, pneumonija ir kitokios.

„Susirgus gripu ar virusine infekcija niekada negalima iš anksto pasakyti, kad šį kartą liga lengvai praeis, žmogus greitai pasveiks. Komplikacijų gali kilti bet kada, net jau, atrodo, ligoniui pradėjus sveikti“, – sako gydytojas.

Duomenis apie dėl gripo į ligoninę paguldytus asmenis renkančio Panevėžio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Vilda Bajoriūnienė teigia, jog Panevėžio apskrityje per praėjusią savaitę – nuo vasario 5 iki 17 dienos – dėl gripo teko į ligoninę paguldyti 11 asmenų. Ankstesnę savaitę į ligoninę buvo patekę 4 asmenys.

Lietuvoje stacionarios medikų pagalbos per praėjusią savaitę prireikė 121 asmeniui, dauguma iš jų – vaikai.

Miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Violetos Šimėnienės teigimu, pacientų sulaukiama gerokai daugiau nei įprastai.

„Tarp gripu bei ūmiomis infekcijomis susirgusiųjų pirmauja vaikai“, – sako skyriaus vedėja.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš visų šalyje gripu ir ūmiomis infekcijomis sergančiųjų daugiau kaip 60 procentų sudaro vaikai.

Jau fiksuojama ir gripo komplikacijų atvejų, tarp suaugusiųjų daugiausia pasitaiko bronchitas, plaučių uždegimas, o štai vaikai dažniausiai kenčia nuo po gripo ar dėl ūmios infekcijos prasidėjusio ausų uždegimo.

„Gydytojai atkreipia dėmesį, kad komplikacijų dažniausiai pasitaiko tiems pacientams, kurie uždelsė kreiptis į medikus, bandė gydytis patys. Tie, kurie laiku kreipiasi dažniausiai sunkesnių ligos padarinių išvengia“, – tvirtina gydytoja.

Ji perspėja, kad sirgdami einantys į darbą žmonės kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Gripo komplikacijos gali būti labai sudėtingos, gali būti negrįžtamai pakenkta inkstams ir net širdžiai.
Per savaitę dėl įtariamo gripo ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų į miesto poliklinikos šeimos gydytojus kreipiasi apie šešis šimtus pacientų, bet gripas nustatomas tik mažai daliai ligonių, vyrauja ūmios infekcijos. Klasikinis gripas prasideda staiga, žmogus smarkiai karščiuoja, jam skauda akis, raumenis, galvą, nėra jėgų. Kitų virusų sukeltų ligų eiga būna lengvesnė. Tačiau, pasak V. Šimėnienės, diagnozę turi nustatyti ligonį apžiūrėjęs gydytojas. „Patiems daktarauti nereikėtų“, – perspėja vedėja.

Epidemija artėja

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu apskrityje sparčiai auga. Didžiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę registruotas Panevėžio mieste – 137, 94 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.

Sergamumas laikomas epideminiu, kai iš 10 tūkstančių gyventojų serga 100. Tačiau klinikinių gripo atvejų skaičius turi sudaryti apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ūmių infekcijų atvejų.
Panevėžyje praėjusią savaitę gripas sudarė tik 6,84 procento, tad kol kas epidemijos slenkstis dar nepasiektas.

Bendras Panevėžio apskrities sergamumo gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų rodiklis buvo pasiekęs 88,48 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.

Mažiausi sergamumo gripu ir ūmiomis infekcijomis rodikliai praėjusią savaitę registruoti Šiaulių regione, o didžiausi – Alytaus.

Vakcinos liko

Panevėžio visuomenės sveikatos centras informuoja, kad dar galima pasiskiepyti nuo sezoninio gripo – kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos dar turi gripo vakcinos.

„Rizikos grupių asmenys nuo sezoninio gripo skiepijami nemokamai. Visi norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako V. Bajoriūnienė.

2014–2015 metų gripo sezonui valstybės lėšomis Panevėžio apskrities sveikatos priežiūros įstaigos įsigijo 9318 sezoninio gripo vakcinos dozių. Jo skirtos rizikos grupių asmenims – sergantiems lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir kt.

Nuo praėjusių metų spalio iki šių metų vasario panaudota 95 procentai vakcinos. Paskiepyta tūkstančiai lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, piktybiniais navikais sergančių žmonių, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, nėščiosios, vyresni nei 65 metų asmenys ir kt.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!