Pasaulyje šia liga serga apie 50 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 24 tūkst. žmonių, iš kurių 4 000 – vaikai. Teigiama, jog iš viso apie 5 proc. žmonių mažiausiai vieną kartą gyvenime patiria epilepsijos priepuolį, tačiau tik penktadalis jų suserga epilepsija.

Epilepsija yra dažniausias lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas. 

Prieš keletą metų Kaune duris atvėrė psichosocialinio konsultavimo centras, kuriame užuovėją randa epilepsija sergantys žmonės. Centro vadovė Polina Šedienė pasakojo, kad apie epilepsiją trūko ne tik informacijos ja sergantiems žmonėms, trūko tokios vietos, kur atėjusiam būtų suteikta psichologinė, socialinė, profesionali pagalba, koncentruota tik į šią ligą. Kaune šį centrą įkūrė organizacija Lietuvos Caritas bendradarbiaudama su Vokietijos Saksonijos epilepsijos centru „Kleinwachau“. Šiandien centro veikla labai įvairialypė: organizuojami seminarai, vykdoma edukacinė veikla, teikiamos konsultacijos.

Didžiausia laimė epilepsija sergantiems žmonėms – nebijoti būti savimi. Atėję į psichosocialinį konsultavimo centrą sergantieji jaučiasi lyg antruose namuose. 

„Čia jie gali laisvai kalbėtis apie savo ligą, kelti jiems rūpimus klausimus, jaustis saugiai, nebijoti, kad juos ištiks priepuolis, nes čia jiems bus suteikta tinkama pagalba“, - tikino P. Šedienė. 

Epilepsija sergantys žmonės ir jų artimieji nori žinoti, kaip jiems gyventi su šia liga. Pasak centro vadovės, sergantysis turi tapti savo ligos ekspertu. 

„Sergantis epilepsija žmogus turi žinoti, kad medikamentinio gydymo pagalba priepuoliai gali būti sustabdyti 70 proc. Todėl jam reikėtų domėtis tuo, kokius vaistus ir kodėl gydytojas jam skiria, stebėti savijautos pokyčius ir juos fiksuoti. Galbūt reikėtų rašyti dienoraštį, kuriame būtų analizuojama, kas ar kokios aplinkybės sukelia priepuolius ir jų vengti“, – pasakoja centro vadovė.

Gaudami profesionalią pagalbą individualiai ir grupėse sergantys epilepsija žmonės po truputį išmoksta pamilti save, stengiasi neslopinti savo norų, realizuoti idėjas ir gyventi taip, kaip gyvena sveiki žmonės. Psichosocialinio konsultavimo centre netrūksta gražių pavyzdžių, kai žmonės atranda save kitokius, pradeda jaustis reikalingi, vertinami. 

Viena klientė pradėjo mokytis siuvimo, nes visuomet domėjosi mada, tekstile, pati rūpinosi savo įvaizdžiu. Siuvimo amatas, anot klientės, padėtų jai pasiekti savarankiškumą, realizuoti savo gebėjimus, jaustis saugiau finansiškai. Šiame procese yra būtinas profesionalus palydėjimas. Būtina aptarti, kaip planuoti savo mokslo dieną, kaip pasirūpinti savo saugumu, kaip derinti poilsį su darbu, kaip savo poreikius paaiškinti mokytojams“, – vardijo P. Šedienė.

Atėjus Šv. Valentino dienai visi žmonės susimąsto apie tai, ką jie myli, kas juos myli, ar užtenka meilės jų gyvenime. Sergantys epilepsija žmonės dažnai jaučiasi vieniši, jų gyvenime trūksta meilės. Lietuvos Caritas Psichosocialinio konsultavimo centro vadovė teigia, kad epilepsija sergantys žmonės turėtų ruoštis meilei, tėvystei, draugystei. 

„Visada padrąsinu klientus, siekiančius kurti šeimą, turėti vaikų, nes visa tai priklauso jiems kaip ir kitiems pasaulio žmonėms“, - kalbėjo P. Šedienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (33)