„Mano sūnui yra 35 metai. Visi jo sveikatos duomenys yra geri, tačiau gydytojai nustatė, kad PSA yra 11. Ką tai reiškia? Ar verta susirūpinti?“, - rašė ji. 

Moteriai atsako Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

„PSA yra prostatos specifinis antigenas. Tai yra biologinis žymuo, markeris, kuris mums leidžia nuspręsti prostatos vėžio susirgimo tikimybę. PSA yra paprasta, normali prostatos ląstelė. Urologas, pasiremdamas ir kitų klinikinių duomenų visuma, sprendžia apie vėžio tikimybę. Paprastai greta PSA yra tikrinami šie simptomai – kaip žmogus šlapinasi, ar nėra uždegimui būdingų požymių, tokių kaip pakitimai šlapime, ar vyras nesišlapina dažnai ir skausmingai, ar neserga akmenlige. Vienodai svarbu žinoti šeimos, giminės vyrų analizę – ar tėvas, broliai, seneliai nesirgę prostatos vėžiu. Taip pat reikia apčiuopti prostatą. Tik įvertinus visą šių simptomų visumą gydytojas sprendža, ar vyriškį reikėtų tirti toliau dėl prostatos vėžio“, - sakė M. Jievaltas.

Mindaugas Jievaltas

„Kalbant apie konkrečią skaitytojo situaciją, man trūksta duomenų – kaip jis šlapinasi, ar nėra pakitimų, gal jis serga chroniniu prostatitu ir pan. Pirmoji mano reakcija – siūlyčiau pacientui po kurio laiko pakartoti PSA tyrimą. Pasitaiko, kad jei buvo, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija, ištyrus PSA antrą kartą, rodiklis gali būti ženkliai mažesnis. PSA 11 yra per aukštas, toks neturi būti – šiam vyrui jis turėtų būti iki 1 ir dar mažesnis. Tiesa, mes neturime labai aiškiai apibrėžtos normos, mat vėžį nustatome, kaip minėjau, remdamiesi įv. klinikinių parametrų visuma. Šiam jaunuoliui būtų pravartu pasimuoti prostatą – nuo jos dydžio irgi gali priklausyti PSA. Vienaip ar kitaip, jam reikėtų kreiptis į urologą. Tokios situacijos neturėtų būti gydomos šeimos gydytojo grandyje ar dematologo kabinete“, - patarė Urologijos klinikos vadovas.

Gydytojas priminė, kad Lietuvoje vykdoma Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką ir radikalių gydymo metodų apimtį, siekiant pailginti sergančiųjų išgyvenamumą bei sumažinti jų neįgalumą ir mirtingumą.

„Šia programa prašome vyrus, perkopusius 50 metų, tikrintis dėl prostatos vėžio. Norime, kad jie bent kartą per metus pasidarytų PSA rodiklį. Po pirmojo PSA testo jau galime daugiau-mažiau prognozuoti tokio vyriškio ateitį. Visgi, jei vyriškos giminės pusėje buvo vėžinių prostatos susirgimų, manome, kad patikrą galima pradėti ir nuo 40-ies. Jūsų aprašyta situacija – labai jaunas amžius, bet, ko nebūna, dėl to apsilankyti pas urologą būtina“, - pabrėžė specialistas.

M. Jievaltas pasakojo, kad jauniausias jo gydytas prostatos vėžio pacientas buvo 37-erių.

„Jam jau buvo pilna kaulinių metastazių, desperatiška situacija. Tačiau sergamumo žirklės labiausiai apima 70-75 metų amžių. Reikia suprasti, kad susirgti prostatos vėžiu nereiškia tragedijos – liga yra gydoma. Žinoma, mes, kaip specialistai, savo aštrų žvilgsnį kreipiame į jaunesnius vyrus – jei liga atsirado, pavyzdžiui, 40-mečiui, tai yra labai grėsminga situacija. Nesiverčia liežuvis pasakyti, kad tai mirties nuosprendis, tačiau tokia diagnozė 40-45 m. vyrui turbūt yra mirtinai pavojinga, gali baigtis mirtimi“, - perspėjo urologas.

Šių metų pradžioje buvo skelbta, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose startavo visame pasaulyje naujas ir inovatyvus prostatos vėžio išplitusio į kaulus gydymo būdas radioaktyviuoju radžio-223 dichloridu. Gydytojo teigimu, dabar būtina pasiekti, kad šis vaistas pacientams būtų nemokamas.

„Deja, šis vaistas dar nekompensuojamas – Lietuvos urologų draugija siekia, kad jis visgi būtų įtrauktas į kompensuojamų vaistų sąrašą. Tai yra vienas iš medikamentų – savo panelėje mes turime keletą preparatų – kuris išties įdomus, tikrai efektyvus. Kalbant apskritai apie gydymo galimybes, tenka politizuoti – mes, iš esmės, visada vėluojame. Aš, kaip urologų draugijos pirmininkas, esu įsitikinęs, kad turėtume greičiau vytis medicininę pažangą. Mes kartais neleistinai ilgai užgaištame diskutuodami, ar turime tai daryti, ar galime skirti pinigų ir pan. Pavyzdžiui, yra daug naujų, efektyvių vaistų, kurie vis dar laukia eilėje būti kompensuojami. Juk nuo vaistų įsisavinimo priklauso ir mūsų pacientų išgyvenamumas ir jų paskutinių dienų gyvenimo kokybė“, - piktinosi specialistas.

„Mes Lietuvoje dar neturime roboto. Robotinė prostatektomija pasaulyje naudojama jau 15 metų, o mes neturime nė vieno! Biurokratai, kurie sprendžia šiuos klausimus, vis dar mano, kad Lietuvai jis per brangus. Čia ne rolsroisas. Nesuprantama man jų logika. Ne visos gydymo galimybės, ypač kalbant apie radikalų gydymą, yra užtikrintos“, - reziumavo gydytojas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu prostatos vėžys diagnozuotas 30-40 tūkst. vyrų.

Pagrindiniai simptomai yra šie:

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!