Kaip rašo kitas britų dienraštis – „The Daily Telegraph“, nesvarbu, ar imsite skusti tik vos pastebimus „ūselius“, ar visą veidą tam, kad jis būtų švelnesnis, po skutimo ataugę plaukai jums taps tikru galvos skausmu. Ir apskritai, šiais laikais moterys ir taip itin rūpinasi savo nagais, plaukais, makiažu ir dar daugybe dalykų. Negi 21-ajame amžiuje moterys dar turi laiko ir noro skustis visą veidą tik tam, kad turėtų šiek tiek švelnesnę odą?

Šiuolaikiniame pasaulyje smerkiamas bet koks plaukelis ant moters kūno. Tad nenuostabu, kad kai kurios moterys, ypač sergančios kiaušidžių policistoze, dėl kurios padidėja plaukuotumas, pradėjo skusti ir veidą. Tačiau tokioms moterims gali padėti kontraceptinės tabletės, kurios sumažina vyriškų lytinių hormonų gamybą. Be to, yra kremų, kurie lėtina plaukų augimą. Taip pat itin efektyvus yra lazerinis plaukų šalinimas.

Meskite šalin skustuvus, damos
Odos spalva taip pat turi įtakos tam, kad veido plaukai yra labiau ar mažiau matomi. Pavyzdžiui, azijiečių plaukai yra storesni bei tvirtesni nei baltųjų ar juodaodžių. Be to, azijiečių plaukai greičiau atauga. Azijietėms plaukai taip pat mažiau slenka, todėl dėl kiaušidžių policistozės atsiradęs didesnis plaukuotumas yra geriau matomas.

Kalbant apie tai, kad veido skutimas moterims neva garantuoja jaunatvišką odą, nes padeda kovoti su senėjimu, tai tokie teiginiai yra visiška nesąmonė. Vyrų oda yra storesnė ir jaunatviškiau atrodo dėl vyriškų lytinių hormonų (androgenų), dėl kurių oda yra iki 25 proc. storesnė nei moterų. Be to, vyrų oda išskiria daugiau riebalų ir labiau sudrėkina odą. Galiausiai vyrų odoje yra daugiau kolageno nei moterų, todėl moterys greičiau ir sensta.

Išvada yra tokia, kad vyrai ir moterys yra biologiškai užprogramuoti senti skirtingai. Veido odos skutimas, taip pat naudojant dar ir veido šveitiklį, gerokai žaloja odą. Skutimas ne tik sukelia odos jautrumą, bet ir daro odą ploną kaip popierius. Dėl to ji tik dar labiau sensta. Tad traukitės nuo skustuvo, ponios. Jis tikrai nėra jūsų draugas.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (132)