Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas tikino, kad toks siūlymas esantis neetiškas – gydytojo pareiga ne drausti, o užtikrinti, kad gimdymas būtų kuo saugesnis. Gydytojas priminė, kad visos moterys, kurioms yra padidėjusi rizika sirgti hepatitu B ir kurios nebuvo skiepytos prieš pastojant, turėtų būti paskiepytos prieš susilaukiant vaikelio, o moterys, sergančios lėtiniu hepatitu ir esančios nešiotojos, turėtų būti apmokytos, kaip išvengti viruso perdavimo kitiems žmonėms ir kaip vertikaliojo perdavimo būdu neužkrėsti kūdikio.
„Hepatitas B nėra sąlyga neturėti vaikų. Gydytojų priedermė yra konsultuoti, gydyti, o ne drausti. Tikimybė, kad motina, kuriai diagnozuotas hepatitas B, perduos jį ir vaikui – yra. Tačiau ji nedidelė – apie 5 proc. Daugiausiai užsikrečiama gimdymo metu.
Tačiau moterys savo diagnozę žino, jos atitinkamai gydomos ir puikiai gali išnešioti savo kūdikį. Tada svarbiausiu iššūkiu tampa naujagimio profilaktika, jam jau gimus – taikoma vakcinacija. Tokiu būdu rizika užsikrėsti yra sumažinama.
Tačiau gydytojai neturi teisės moteriai uždrausti susilaukti vaiko, net žinant, kad ta 5 proc. tikimybė egzistuoja. Mūsų pareiga yra tik supažindinti su visomis rizikomis ir galimomis pasekmėmis. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai motina serga genetiškai perduodama liga ir vis vien susilaukia kelių vaikų, puikiai žinodama, kad jų gydymas valstybei kainuos milijonus litų. Ir ji drįsta ir antrą, ir trečią vaiką gimdyti, o po to visai Lietuvai skundžiasi, kad šalis nesirūpina ligoniais.
Tiesa, yra ligų, galinčių komplikuoti nėštumą taip stipriai, kad moteriai gimdyti nerekomenduotume. Pavyzdžiui, cukrinis diabetas su tokiomis komplikacijomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas – motiną supažindiname su situacijos sunkumu, bet taip pat suprantame, kad kiekviena moteris nori tapti mama. Reikia labai išskirtinės situacijos, kad būtų siūloma vaisiaus neturėti ar neišnešioti – ir tai dažniausiai nuspręstų ne vienas gydytojas, o jau išplėstinė medikų komisija.
Gera žinia ta, kad šiandien medicina yra tiek pažengusi, kad kone visada galime užtikrinti saugų neišnešiotumo lygį ir taip apsaugoti tiek vaikutį, tiek jo mamą. Galime užtikrinti, kad vaisius gimtų, išgyventų ir neretai net neturėtų ilgalaikių komplikacijų. Tai pasiekiama ir kalbant apie vėžines ligas. Menu prieš porą metų nutikusį atvejį, kai moteris pirma pastojo ir tik tada sužinojo serganti greitai progresuojančiu vėžiu. Buvo jau ketvirtas mėnuo. Sulaukėme 24 savaičių, operavome ją jau mirštančią, tačiau nors mamos netekome, kūdikį pavyko išsaugoti sveiką.
Kalbant apie virusines infekcijas – hepatitą B, hepatitą C ar ŽIV – jei moteris elgiasi atsakingai, klauso gydytojų rekomendacijų, tą riziką galime sumažinti iki minimumo. Žinoma, jei moterys yra nevalyvos, nesirūpinančios ir abejingos, kai joms yra „dzin“ – tada situacija kitokia.
Yra tokių infekcinių ligų kaip toksoplazmozė ar citomegalo virusas, kuriomis serganti moteris turi aukštą riziką pagimdyti vaisių su anomalijomis, tačiau ir tada negalime nieko drausti“, - sakė Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas.
Hepatitas B – tai liga, pasireiškianti infekciniu kepenų pažeidimu. Ji yra dviejų formų: ūminė ir lėtinė. Sergant hepatitu B (HB), kepenų ląstelėse dauginasi virusas, kuris sukelia žmogaus imuninės sistemos suaktyvėjimą, kuri, siekdama apsiginti nuo infekcijos, pati pradeda pulti kepenų ląsteles. Dėl šio proceso vystymosi atsiranda organo uždegimas. Ilganiui negydomas lėtinis hepatitas gali pereiti į sunkias komplikacijas.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
