Dvi infekcijų bangos: viena paruošia dirvą kitai
Pasak Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydo Laiškonio, virusų suaktyvėjimas žiemą – natūralus gamtos procesas, kuris nuo temperatūros iš esmės nepriklauso. Kita vertus, sergamumo statistiką temperatūrų pokyčiai tikrai veikia.
„Kiekvienais metais žiemą būna virusinių infekcijų protrūkiai, tik jau apie penkerius-šešerius metus piko laikotarpis pasislinkęs iš lapkričio-gruodžio mėnesio į vasario-kovo. Pernai sergamumas gripu buvo net iki kovo pabaigos. Įdomu tai, kad jau keletą metų žiemos laikotarpiu praūžia net dviejų infekcijų bangos. Šiuo metu Lietuvoje dar gana plačiai siaučia rotavirusinė infekcija, kuri būdinga šaltajam metų periodui. Ja praserga kur kas didesnis žmonių skaičius nei rodo oficiali statistika, kadangi daugybė žmonių serga lengva, vos pastebima forma ir nesikreipia į gydytojus, tačiau net ir tokiu atveju infekcija nuslopina imunitetą, kadangi sutrikdo mineralų ir vandens apykaitą. Taip paruošiama dirva gripo virusui ir tie, kurie sirgo lengva rotaviruso forma, daug sunkiau serga gripu. Mat net jei imuninės sistemos ląstelės puikiai susitvarko su rotavirusu, iškart po jo ateinančiam gripui jos jau nepasiruošusios“, – aiškino medikas.
Infektologo teigimu, temperatūros pokyčiai neturi įtakos virusų paplitimui, todėl nuostata, kad šaltis virusus naikina, yra mitas. Iš tiesų per šaltesnius ir sausesnius orus sumažėjusio sergamumo priežasčių reikėtų ieškoti kitur. Kai žiema būna švelni, labai dažnai temperatūra svyruoja nuo žemesnės iki aukštesnės ir atvirkščiai, todėl žmogaus organizmas nespėja persiorientuoti prie naujų sąlygų, o tuo pačiu išsiderina ir silpsta imuninė sistema. Mat imunitetas – sistemų visuma, kuri negali keistis kasdien. Ne veltui žmogaus sveikatai pavojingiausi perėjimai iš vieno metų laiko į kitą. Pastebėta, kad pavasarį, taip pat pereinant iš rudens į žiemą didėja mirštamumo statistika.
Kaip mamų imunitetą paveiks norvegų iš mamos atimto berniuko istorija
„Kai žiemą vyrauja švelnūs, nežiemiški orai, žmonės turėtų labai rūpintis savo apranga. Kai šiluma kaitaliojasi su šalčiu, šlampa kojos, suprakaituojama, nes būna per karšta, po to sušąlama. Šie veiksniai turi didžiulę neigiamą įtaką mūsų imunitetui. Jei orai būtų pastovesni, mes geriau žinotume, kaip apsirengti, kad nesušaltume ar nesukaistume. Be to, kai ilgesnį laiką vyrauja panašūs orai, organizmas prie jų prisitaiko, netgi prie didelio šalčio. Todėl stabilesnės žiemos, kurios vyraudavo anksčiau, būdavo mūsų sveikatai palankesnės, nes žiema ir būdavo žiema, o vasara – vasara“, – svarstė A. Laiškonis.
Kita vertus, antikūnų prieš infekcijas gamyba organizme priklauso nuo daugybės dalykų – imuninės sistemos, tonzilių, žarnyno, kaulų čiulpų veiklos ir pan., todėl žmogaus polinkis sirgti labai priklauso ir nuo jo gyvenimo būdo.
„Mus labai veikia stresas, kurio pilna šeimoje, darbe, politikoje, visuomenės gyvenime. Manau ir visą Lietuvą sukrėtusi iš mamos norvegų atimto lietuvio berniuko istorija prisidės prie sergamumo statistikos. Juk daugybė moterų sureagavo į šią informaciją, patyrė didelį stresą. Taip pat imunitetui labai svarbus gyvenimo būdas – mityba, oras, stresai, tarpusavio santykiai. Žmonės mano, kad sustiprins imunitetą valgydami česnaką. Jis veikia bakterijas, bet ne imunitetą. Ir nėra ko stebėtis, kad mūsų seneliai buvo daug sveikesni. Pirmiausiai jie praėjo natūralią atranką – iš didelės šeimos išaugdavo tik 4-5 vaikai. Antra, jie nevalgydavo dažytų tortų ir pyragaičių, nevartodavo maisto priedų, kurių prifarširuotas šiuolaikinis maistas, tuo metu buvo kur kas mažesnis oro užterštumas, o mes jau žinome, kas yra smogas, mūsų daržovėse ir vaisiuose, kuriuos valgome, nėra tiek vitaminų kaip anksčiau, kai žmogus morką išsiraudavo tiesiog iš lysvės. Dėl visų šių veiksnių mūsų imunitetas tikrai silpnesnis nei prieš 20-30 metų ir silpnės toliau. Taigi ir sirgsime vis daugiau“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ypatinga situacija: sergama daug, bet ne gripu
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė teigė, kad sergamumas viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis stabiliai didėja jau nuo metų pradžios. Vilniaus apskrityje sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 119 atvejų 10 tūkst. gyventojų (70 proc. iš jų – vaikai), t. y. perkopė ribą, kai skelbiama gripo epidemija (100 atv./10 tūkst. gyventojų). Kita vertus, gripo epidemijos specialistai nesiūlo skelbti, kadangi gripas sudaro vos 2,6 proc. Pačiame Vilniaus mieste iš daugiau nei 6 tūkst. sergančiųjų gripas diagnozuotas vos 87 ligoniams ir tai sudaro 1,27 proc. visų susirgimų. Gripo epidemija skelbiama, kai gripo atvejai sudaro 30 proc. visų užregistruotų atvejų.
„Mano praktikoje tai pirmas kartas, kai sergamumas taip išaugęs, o gripo atvejų nėra. Pernai taip pat neskelbėme gripo epidemijos, tačiau ir sergamumas nebuvo taip smarkiai pakilęs“, - svarstė pašnekovė.
Specialistė taip pat sutiko, kad šilta šių metų žiema sudaro palankias sąlygas sergamumui didėti. „Drėgmė ir pliusinė temperatūra sudaro palankią terpę plisti virusams, o labiausiai jiems nepatinka saulė. Kai vyrauja saulėti orai, virusai nyksta. Kita vertus, esant drėgniems orams, šlapdribai, žmonės neretai peršlampa, o kai sušlapai kojas – lauk ligos“, - teigė G. Aleksienė.
Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įspėja, kad šaltuoju metų laiku didėja sergamumas pirmiausiai dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o šiltas ir nevėdinamas kambarys, ypač jei jame būna daugiau žmonių, puikiai tinka virusams ir bakterijoms tarpti. Todėl jei į kabinetą įeina sirguliuojantis, nosimi bešnirpščiojantis kolega, jam išėjus būtina iš karto išvėdinti patalpą. Oras darbo kabinetuose turi būti nuolat keičiamas. Infekcines viršutinių kvėpavimo takų ligas sukelia apie 200 virusų ir kolektyve kiekvienas jais pasidaliname. Norint apsisaugoti nuo jų, efektyviausios priemonės – vėdinimas ir rankų higiena. Bent porą kartų per dieną reikia vėdinti patalpas ir namuose. Išvėdinti reikia taip, kad patalpoje būtų šalta.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
