Praeitą savaitę JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) priėmė griežtą sprendimą dėl perfluorintų cheminių junginių (PFC) naudojimo ribojimų. Šie junginiai tradiciškai naudojami nepridegančių keptuvių gamybai. 

Perfluoroktaninė rūgštis (PFOA) (laboratoriniai tyrimai su gyvūnais padėjo nustatyti, kad ši rūgštis susijusi su augliais kepenyse, kasoje ir sėklidėse, ji mažina vaisingumą) – vienas iš chemikalų, dalyvaujančių cheminėse reakcijose, kurių metu gaunamas nepridegantis keptuvių sluoksnis telflonas. EPA pareigūnų teigimu, PFC junginiai kaupiasi žmonių ir gyvūnų organizme, tačiau, nors ir neturi patikimų įrodymų, kad jie žalingi žmonių organizmui, nenori rizikuoti. Agentūra jau informavo nepridegančias keptuves gaminančias bendroves iki 2015 metų pabaigos minėtųjų junginių naudojimą palaipsniui nutraukti. Taigi ar saugu gaminti nepridegančiose keptuvėse? 

Ateitis – silikonas? 

VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentė dr. Ingrida Bružaitė DELFI pasakojo, kad didieji keptuvių gamintojai dažniausiai atitinka visus saugos reikalavimus ir būna nuolatos tikrinami. Pasirodžius panašiems tyrimams kaip minėtasis JAV, skubama kuo greičiau juos įgyvendinti. Tačiau, specialistės teigimu, nuolatos atsiranda įmonių, bandančių nesėkmingai kopijuoti garsios įmonės gaminį. 

Keptuvės negalima perkaitinti
Visada pasitaiko ir brokuotų prekių, ir nesąžiningų prekybininkų, kurie nežino, kaip teisingai paruošti ir parduoti konkrečią keptuvę. 

„Vartotojui visada derėtų atkreipti dėmesį į tai, iš kur jis įsigyja keptuvę ir nepamiršti perskaityti gaminio naudojimosi instrukcijos. Jei nesilaikai specialistų nurodytų sąlygų – kokioje temperatūroje kepti, kokiomis priemonėmis valyti – logiška, kad gaminį galima ir pačiam susigadinti“, - perspėjo I. Bružaitė. 

Jos teigimu, tiek perkant naują keptuvę, tiek prižiūrint turimą namie, pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į keptuvės paviršių – ar ten nėra įbrėžimų. Jei yra – pagal galimybes reikia stengtis keptuvę pakeisti į nebrokuotą gaminį. 

Pas močiutę kaime gal ir galima rasti keptuvių, išties keliančių grėsmę sveikatai – kai nežinoma, kaip prižiūrėti keptuvę, plaunama netinkamomis cheminėmis priemonėmis, maistas vartomas geležinėmis mentelėmis. Tačiau šiandien žmonės išsilavinę ir vargu ar daug tokių atvejų, kai namuose naudojamos keptuvės yra visiškai netinkamos“, - svarstė specialistė. 

Moteris priminė, kad dabar rinką užkariauja kitas polimeras – silikoninės formos, tačiau jas riboja kiti veiksniai, ne viską jose išsikepsi. 

„Polimeras, kuriuo padengtos keptuvės, yra liaudiškai vadinamas teflonas. Jei žiūrėsime į cheminį pavadinimą – tai plastikas politetrafluoroetenas, kuriame yra fluoro. Ši medžiaga pasižymi labai panašiomis savybėmis kaip ir silikonas, aišku ji yra atspari įvairiems aplinkos poveikiams, tuo pačiu ir aukštoms, ir žemoms temperatūroms. Kaip gaminys, tas paviršius yra inertiškas. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra ekologiška medžiaga, bet nauji tyrimų duomenys rodo, kad jei temperatūra yra netinkama to sluoksnio naudojimui, tai apie tą ekologiją galima pradėti dvejoti“, - teigė dr. I. Bružaitė. 

Manoma, kad teflone esantys chemikalai nesklinda ir pavojaus sveikatai nekelia, bent jau kol įkaista iki 315-360 laipsnių Celsijaus. Dujinės ar elektrinės viryklės esą įkaista tik iki 240-275 laipsnių.

Skirtingai nuo daugelio plastikų teflonas nedega, tačiau smarkiai kaitinamas skyla, išskirdamas itin toksiškus ir dirginančius fluoro junginius, dėl to manoma, kad statiniuose teflonas gali būti pavojingesnis už degius plastikus. 

Sprendimas yra

Įtarimų, kad maisto gamybai naudojami virtuvės reikmenys gali kenkti žmogaus sveikatai, būta jau seniau. XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį aliuminis (klaidingai) buvo susietas su Alzheimerio liga. Mokslininkai buvo pradėję aliuminio keptuves vertinti kaip šios ligos rizikos veiksnį. Dabar JAV Alzheimerio asociacija tvirtina, kad panika dėl aliuminio buvo netikras pavojus. Esą įrodymų, kad ligos ir aliuminio ryšys egzistuoja, nėra. 

Kiaušinis tefloninėje keptuvėje
Variniai puodai pavojaus nekelia, tačiau tokios keptuvės be papildomos dangos gali sukelti šiokių tokių nemalonumų – į žmogaus organizmą patekęs varis gali sukelti viduriavimą ir pykinimą. Geležiniai virtuvės reikmenys, pavyzdžiui, troškintuvai, taip pat turi poveikį sveikatai, tačiau šiuo atveju jis teigiamas – taip gaminant maistą, gali padidėti geležies koncentracija. Nerūdijantis plienas – nebrangus ir sveikas pasirinkimas, su juo siejamų grėsmių sveikatai mokslininkai nenustatė. 

Teflonas, siejamas su ilgagrandžiais perfluorintais cheminiais junginiais, laikomas saugiu, nes gamybos proceso metu danga kaitinama aukštoje temperatūroje, o tai reiškia, kad PFOA atsikratoma dar prieš keptuvėms pasiekiant parduotuvių lentynas. Leidinyje „Food Additives ir Contaminents“ skelbiamos vieno tyrimo išvados. Jo metu 26 nepridegančios keptuvės bandytos ekstremaliomis sąlygos – gautos išvados, kad nė viena iš jų pavojingų chemikalų kaitinimo metu neišskyrė. 

Specialistai teigia, kad riziką kelia perkaitintos tefloninės keptuvės – susidarantys garai pasireiškia gripą primenančiais simptomais, kurie geriau žinomi kaip ftoroplastinė karštinė. Šiuose garuose PFOA nėra, jie nuodingiausi naminiams paukščiams, todėl, jeigu turite kanarėlę ar papūgėlę, pasirūpinkite gera virtuvės ventiliacija ir jokiais būdais neperkaitinkite teflonu dengtų keptuvių.

Maistą gaminkite ant silpnos ar vidutinės ugnies. Jeigu naudojate seną tefloninę keptuvę, atsiranda rizika, kad su maistu suvalgysite šiek tiek jos dangos. Jeigu neturite sveikatos problemų, bėdų nekils, tačiau kam rizikuoti? Meskite seną keptuvę į šiukšlių dėžę.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje . Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (179)