Gydytojai netenka amo, o jie sau keliauja po „užkariautą“ organizmą ir maitinasi. Tai klasikiniai parazitai. Tačiau keliavo po smegenis, skelbia CNN.
„Jis judėjo iš vienos smegenų dalies į kitą. Itin retais atvejais kažkas juda smegenyse“, – sakė dr. Effrossyni Gkrania-Klotsas, pasakodama apie vieną britą, kurio smegenyse 2013 metais buvo rastas kaspinuotis. Tokio kaspinuočio Britanijoje tuomet dar niekas nebuvo matęs.
Kinų kilmės pacientas neseniai buvo lankęsis Kinijoje. Čia, o taip pat Pietų Korėjoje, Japonijoje ir Tailande, dažniau aptinkamas retos rūšies kaspinuotis Spirometra erinaceieuropaei. Pirmuosius simptomus, įskaitant galvos skausmus, vyras pajuto prieš ketverius metus. „Addenbrookes“ ligoninės Kembridže medikai jį gydė nuo tuberkuliozės. Tačiau vėliau jis grįžo.
„Jis grįžo su naujais simptomais“, – sakė dr. E. Gkrania-Klotsas. Kaspinuotis spaudė kitą smegenų dalį sukeldamas priepuolių. Vyras taip pat jautė kojų silpnumą. Iš tiesų jo negalavimas vadinosi sparganozė. Kadangi nėra vaistų gydyti šiai infekcijai, medikams reikėjo kuo greičiau chirurgiškai pašalinti kaspinuotį.
Iš viso nuo 1953 iki 2013 metų pasaulyje yra užfiksuota tik 300 žmogaus užsikrėtimo Spirometra erinaceieuropaei kaspinuočiu atvejų. Tačiau manoma, kad tam tikrose Azijos šalyje tokie atvejai yra dažnesni. Kadangi žmonės čia dažniausiai gyvena kaimuose, jie mažai arba visai nieko nežino apie kirmėles.
„Šios kirmėlės yra labai paslaptingos“, –sako Kembridže veikiančio „Wellcome Trust Sanger Institute“ genetikė Hayley Bennett. Komanda, kuriai ji priklausė, neseniai iššifravo šio reto kaspinuočio genomą.
„Mes žinome, kad jo gyvenimo ciklas yra labai sudėtingas“, – sakė ji.
Suaugusių Spirometra erinaceieuropaei kaspinuočių randama tik kačių ir šunų žarnyne. Tačiau kartu su savo išmatomis katės ir šunys platina kaspinuočio kiaušinėlius, kurie patekę į vandenį jį užkrečia. Vėliau kaspinuočio lervos gali gyventi tam tikrų vėžiagyvių, varlių ar gyvačių organizme. Į žmogaus organizmą šios lervos gali patekti per maistą ar tiesioginio kontakto su infekuotais gyvūnais metu. Minėtas kinas, kaip manoma, užsikrėtė atsitiktinai nurijęs šiek tiek vandens, kai plaukiojo ežere, sakė dr. E. Gkrania-Klotsas.
„Lervos vėliau gali suformuoti cistas smegenyse ar kitose organizmo dalyse“, –sakė H. Bennett. To pasekmės – audinių pažeidimai, aklumas, paralyžius ir net mirtis. Šio kaspinuočio genomo iššifravimas, kaip tikisi ji, leis geriau suprasti tokių kaspinuočių gyvenimo ciklą ir padės sukurti diagnostinį būdą ir gydymą.
„Kadangi tai yra labai reta infekcija, ekonomiškai neapsimoka kurti vaisto vien tik šiam konkrečiam kaspinuočiui. Tačiau palyginę juos su kitais kaspinuočiais mes galime atrasti vaistų, kurie tiktų ir jiems gydyti“,– sakė H. Bennett.
Kiauliniai kaspinuočiai
Esama nemažai kaspinuočių rūšių. Tačiau yra trys kaspinuočiai, kurie gali beveik iš karto patekti į žmogaus smegenis. Visuomenės sveikatos požiūriu, vienas kelia didžiausią nerimą. „Tai kiaulinis kaspinuotis, kuris labiausiai „mėgsta“ smegenis“,– sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos atstovė Helena Helmby.
Kiauliniu kaspinuočiu žmogus gali užsikrėsti dviem būdais. Pirma, valgydamas nepakankamai termiškai apdorotos šiais parazitais užkrėstų kiaulių mėsos. Arba galima užsikrėsti kaspinuočio lervomis tiesioginio kontakto su užsikrėtusios kiaulės ar žmogaus išmatomis metu. Jeigu lervos patenka į nervų sistemą, įskaitant smegenis, žmogui išsivysto neurocisticerkozė. Tokia infekcija dažnai sukelia epilepsijos priepuolius. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik trečdalyje epilepsijos atvejų šalyse, kuriose yra dažni užsikrėtimo kaspinuočiu atvejai, žmonės sirgo neurocisticerkoze.
Neurocisticerkozės atvejų daugėja dėl prastų sanitarinių ir higienos sąlygų. „Net galite užkrėsti patys save“, – pabrėžė H. Helmby. Neplaudami rankų ar kitaip nesilaikydami higienos galite suvalgyti jūsų pačių žarnyne gyvenančio kaspinuočio kiaušinėlių. „Savęs užkrėtimas yra labai dažnas atvejis“, – sakė gydytoja.
Užsikrėtimo kiauliniu kaspinuočiu atvejų yra daug Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje, rodo PSO duomenys. Dėl didesnio paplitimo ir to fakto, kad vis daugiau žmonių keliauja po visą pasaulį, dr. E. Gkrania-Klotsas Kembridže gydo tris pacientus, kuriems anksčiau buvo nustatyta neurocisticerkozė.
Ar verta nerimauti?
Kiauliniu kaspinuočiu žmonės užsikrečia dažnai, bet ši infekcija yra gydoma antihelmintiniais (prieškirmėliniais) vaistais. Iki šiol užsikrėtimo Spirometra erinaceieuropaei kaspinuočiu atveju vienintelis gydymo būdas būdavo operacija. Tačiau H. Bennett komandai nesenai iššifravus šio kaspinuočio genomą buvo nustatyta, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, prazikvantilis, kuris yra naudojamas šistosomatozei (sraigių karštinei) gydyti, gali paveikti ir tokius kaspinuočius. Kai kurie vėžiui gydyti skirti vaistai taip pat gali būti veiksmingi.
H. Helmby ir E. Gkrania-Klotsas nerimauja dėl tarptautinio žmonių keliavimo ir pasaulinės prekybos maistu keliamų grėsmių. „Maisto produktų importas ir eksportas vis labiau didina riziką, kad galime suvartoti užkrėsto maisto“,–sako H. Helmby, kuri mano, jog būtina griežtinti maisto produktų patikrą. Ji prognozuoja, kad Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, kuriose užsikrėtimo kaspinuočiais atvejų iki šiol būdavo labai mažai, tokių atvejų tik daugės.
„Esu tikra, kad ateityje tokių atvejų bus daugiau, – teigia E. Gkrania-Klotsas, kuri yra mačiusi atvejų, kuomet užsikrėtė į užsienį nevykę žmonės. – Žmonės užsikrečia niekur nevykdami.“
O keliaujantieji turi būti itin atsargūs, ypač vykdami į regionus, kur galima lengviau užsikrėsti. Tačiau jeigu medikai bus pasirengę kovoti su tokių infekcijų pasekmėmis, užsikrėtimo atvejų augimą bus galima kontroliuoti.
„Mes turime būti pasirengę gydyti tokias infekcijas, –sakė H. Helmby. – Tai šiuo metu yra didžiausias iššūkis.“
