Kitose Europos Sąjungos šalyse kol kas taikomi tik rekomendaciniai ribojimai. Nuostatos nepardavinėti šių gėrimų nepilnamečiams taip pat laikosi Jungtinės Amerikos Valstijos, o Norvegijoje, Belgijoje, Danijoje ir Prancūzijoje energiniais gėrimais prekiaujama tik vaistinėse. Pas mus iki įstatymo įsigaliojimo energiniai gėrimai parduotuvėse paprastai būdavo išdėstyti prie gaiviųjų gėrimų.

Kur slypi pavojus?

Draudimui pardavinėti nepilnamečiams energinius gėrimus visiškai pritaria Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis

„Tai nėra vaikams skirti produktai. Specialistai yra ir prieš saldintus gėrimus, vaikams jie irgi nėra gerai, o energiniai – juo labiau“, – teigė prof. V. Usonis. Ir įspėja, kad energinių gėrimų vartojimas neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai gali sukelti pirmiausia dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio.

„Energiniai gėrimai nerekomenduojami, nes jie tonizuoja, - primena Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Vaikų ligoninės gydytojas, vaikų gastroenterologas biomedicinos mokslų daktaras doc. Vaidotas Urbonas. – Kofeinas yra medikamentas. Kai geriame kavą, gauname nedidelius jo kiekius, o geriant energinius gėrimus, tie kiekiai kur kas didesni ir galima kofeino perdozuoti. Vaikų svoris mažesnis nei suaugusiojo. O visi vaistai skaičiuojami kilogramui kūno svorio, tad natūralu, kad vaikui kofeino tenka daugiau. 

Jei išgeriamas ne vienas, o keletas buteliukų ar skardinių energinio gėrimo, problema dar padidėja. O jei dar vaikas nemiegojęs – mokosi per naktį, nukenčia jo nervų sistema, reguliuojanti ir širdies veiklą. Jei nervų sistema pertempta ir bandoma ją dirbtinai tonizuoti, atsiranda sveikatos sutrikimų – kaip ir kiekvieno vaisto perdozavimo poveikis gali būti neigiamas.“

Išgėrus per daug energinių gėrimų, pirmiausia nukenčia širdies sistema: atsiranda tachikardija, sutrinka ritmas, pakyla kraujospūdis. Yra buvę net mirties atvejų nuo energinių gėrimų perdozavimo, todėl ir susirūpinta jų saugumu. 

„Kavos ar kokakolos neišgersi tiek daug, kad gautum kenksmingą kofeino dozę, o energinių gėrimų užtenka išgerti ir nedaug, kad jo perdozuotum, – sakė vaikų gydytojas. – Kitos medžiagos, esančios energiniuose gėrimuose, irgi gali šiek tiek tonizuoti, bet jos mažiau kenksmingos.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, 70 proc. energinių gėrimų, parduodamų Lietuvoje, sudėtyje yra 32 mg/100 ml kofeino. Nors tyrimų duomenys rodo, kad saikingas kofeino vartojimas, neviršijant 300 mg per dieną, suaugusiesiems nekelia pavojaus sveikatai, tačiau dideli šios medžiagos kiekiai (daugiau negu 2 000 mg) gali sukelti sveikatos sutrikimų. Be to, kofeinas aktyvina šlapimo išsiskyrimą, praplečia bronchus, didina skrandžio rūgšties sekreciją, greitina medžiagų apykaitą. 

Vaikai ir paaugliai gali būti labai pažeidžiami dėl visų šių poveikių, be to, per dažnas saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas gali lemti netinkamą mitybą, antsvorį, skatinti dantų ėduonį. Be to, vaikystėje ir paauglystėje, kad būtų pasiektas maksimalus vaiko augimas ir vystymasis, labai svarbūs miegas ir sveika mityba. Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą.

Į energinius gėrimus dedama pagrindinių B grupės vitaminų. Jie yra tirpūs vandenyje ir yra būtini fermentams, greitinantiems biochemines reakcijas organizme, veikti. B grupės vitaminai svarbūs energijos gamybai, angliavandenių metabolizmui ir nervų sistemai gerai funkcionuoti. Tačiau B grupės vitaminų yra tik mažiau nei trečdalyje į Lietuvą įvežamų energinių gėrimų sudėtyje. Šių gėrimų 100 ml esantis vitaminų kiekis dažniausiai neviršija rekomenduojamos paros normos.

Tačiau energinio gėrimo pakuotės dydis dažniausiai yra 150–330 ml, o tai reiškia, kad, išgėrus skardinę, gaunamas B grupės vitaminų kiekis yra nuo 125 iki 350 proc. rekomenduojamos paros normos. Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) mitybos specialistai, atlikus analizę kai kuriuose energiniuose gėrimuose buvo nustatyti vitamino B12 kiekiai, kurie smarkiai viršijo rekomenduojamą paros normą. 

Dar dviejų medžiagų, esančių Lietuvos rinkoje parduodamuose energiniuose gėrimuose – taurino ir gliukuronolaktono – didžiausi nustatyti kiekiai (atitinkamai 400 mg ir 100 mg) nekelia pavojaus sveikatai.

Nerekomenduojami ir suaugusiesiems

Specialistai pataria energinių gėrimų nevartoti ne tik vaikams ir paaugliams, bet ir nėščioms moterims, pagyvenusiems asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei žmonėms, kurių padidėjęs jautrumas kofeinui ar kuriuos vargina miego sutrikimai.

Svarbiausia - nepiktnaudžiauti
Nerekomenduojama jų maišyti su alkoholiniais ir kitais kofeino turinčiais gėrimais (kava, arbata).

Perkant energinius gėrimus, svarbu atsižvelgti į jų pakuotes. Standartiškai skardinėje būna 150–330 ml gėrimo, tačiau neretai būna ir didesnių pakuočių. Tad, įsigijus didesnę pakuotę, vienu metu galima išgerti daugiau energinio gėrimo, o tai padidina kofeino ir kitų tonizuojamąjį bei stimuliuojamąjį poveikį turinčių medžiagų perdozavimo tikimybę. Išgėręs 1 l energinio gėrimo žmogus vidutiniškai gautų 320 mg kofeino (rekomenduojama norma, kaip minėta, yra iki 300 mg per dieną). Daugiausiai energinių gėrimų parduodama išpilstytų į 250 ml pakuotes – 37 proc., trečdalis – 0,5 l pakuotėse.

Europoje vaikai ir paaugliai vartoja daugiausiai

Europos maisto saugos tarnyba paskelbė duomenis apie atliktus naujausius energinių gėrimų vartojimo tyrimus. Apklausose dalyvavo daugiau nei 52 tūkst. gyventojų iš 27 ES valstybių narių. Tyrimai parodė, kad didžiausia energinius gėrimus vartojanti visuomenės grupė – paaugliai – 68 proc. visų apklaustųjų, 12 proc. šiuos gėrimus geria nuolat, vidutiniškai po 7 litrus per mėnesį.
Nustatyta, kad šių gėrimų sudėtyje esančio kofeino poveikis didžiausią pavojų kelia 3-10 metų amžiaus vaikų sveikatai. Ir beveik 18 proc. apklaustų šio amžiaus vaikų buvo vartoję energinius gėrimus. 

Sunku patikėti, bet tarp jų net 16 proc. juos geria nuolat, vidutiniškai suvartodami apie litrą per savaitę (beveik 4 litrus per mėnesį).

Kokie gėrimai parduodami Lietuvoje?

NMVRVI specialistai nustatė, kad Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 50 pavadinimų energinių gėrimų. Daugumos jų sudėtis panaši: yra kofeino (24-32 mg/100 ml) bei taurino (įvairiais kiekiais), vitaminų B2 ir B6. Taip pat beveik visuose yra cukraus, nes jis – labai greitas energijos šaltinis. Kitos energiniams gėrimams būdingos sudedamosios dalys yra gliukuronolaktonas, kiti B grupės vitaminai, guaranos ekstraktas. Šių sudedamųjų dalių deriniai gėrimui suteikia skonį ir nuo jų kiekio bei derinio priklauso gėrimo poveikis, jo pradžios ir pabaigos laikas. 

Lietuvos rinkoje daugiausiai, beveik pusė, energinių gėrimų yra pagaminti Lenkijoje – apie 44 proc. Lietuvoje pagamintų energinių gėrimų tarp parduodamų yra mažiau nei trečdalis – apie 27 proc.

Kava ir arbata – ne energiniai gėrimai

Stevija šalia kavos ir šokolado
Priėmus įstatymą, draudžiantį jaunesniems kaip 18 metų asmenims parduoti energinius gėrimus, visuomenėje kilo diskusija, ar šiems gėrimams priskiriama kava ir arbata. 

VMVT pabrėžia, kad kava, arbata arba iš jų pagaminti gėrimai nėra energiniai, jie apima kitą maisto produktų kategoriją. 

Ženklinimo etiketėje turi būti nurodyta, kad gėrime yra daug kofeino ir kad jo nerekomenduojama vartoti vaikams ir nėščioms moterims. Tačiau šie reikalavimai netaikomi gėrimams, pagamintiems iš kavos, arbatos arba kavos ar arbatos ekstraktų, kai maisto produkto pavadinime yra žodžiai „kava“ arba „arbata“. 

Taigi iš kavos, arbatos ar jų ekstraktų pagamintų produktų nepilnamečiai gali įsigyti.

Daugiau sveikatos naujienų - DELFI Sveikatos Facebook paskyroje!