Pasijuto pavargęs, pakilo temperatūra: diagnozė – auglys

46 metų Vytautas sveikata nesiskundė, buvo tvirtas, stiprus. Dirbo aktyvų, fiziškai sunkų darbą.

„Nepasakyčiau, kad skundėsi sveikata, tik paskutiniais metais vis užsimindavo, kad jaučiasi pavargęs. Po traumos sugalvojo susirasti lengvesnį pragyvenimo šaltinį“, – DELFI pasakojo jo žmona.

Kartą darbo reikalais vyras išvyko į kitą rajoną. Iš ten paskambino, kad silpnai jaučiasi. Gyvenime iš jo tokių žodžių negirdėjusi moteris išsigando, paragino tuojau pat eiti į vaistinę ir pasimatuoti kraujospūdį.

„Kraujo spaudimas buvo labai aukštas, tad vaistininkė pasiūlė išgerti vaistų ir tik tada išeit“, – pasakojo DELFI pašnekovė.

Namo parvykusiam jos sutuoktiniui sukilo temperatūra – iki 40 laipsnių. „Aš sakau, greitai pas gydytoją! O jis ne mėgėjas pas daktarus vaikščioti, sveikas stambus vyras“, – prisiminė.

Vis dėlto, tąkart Vytautas paklausė žmonos. Gavo krūvą siuntimų tyrimams. Echoskopija iš karto parodė, kad inkste – auglys.

Iš pradžių atsisakė tyrimų ir operacijos

„Parnešė man tą aprašą. Parodžiau vienai pažįstamai medikei, kitai. Buvo nuojauta, kad negerai. Tačiau vyras darytis detalesnius tyrimus atsisakė. Paaiškino nenorintis Naujųjų metų sutikti žinodamas, kad sergu vėžiu“, – sunkų laiką prisimena dviejų vaikų mama.

Taip nežinioje ir sutiko Naujuosius. Po jų vyras vis dėlto pasiėmė siuntimą pas urologą, pasidarė kompiuterinę tomografiją. Gydytojai pasakė aiškiai – reikia operuoti. Tačiau jis – nė už ką.

Žmona ramino, kad gal operacija nebus radikali, tik dalelę inksto pašalins. Nenusileido, kol vyras sutiko važiuoti pas operuojantį gydytoją dar vienai konsultacijai. Pasižiūrėjęs tyrimų rezultatus jis patvirtino tai, ką sakė kolega – operacija būtina ir ji bus radikali.

Kiekviena diena buvo aukso vertės

„Vyrui reikėjo laiko ir su šia žinia apsiprasti“, – pasakojo pašnekovė, pati tuomet gyvenusi lyg ant adatų. Suprato, kad kiekviena diena – aukso vertės. Labiausiai bijojo, kad nieko nedarant liga sparčiai progresuos: „Taip ir galėjo atsitikti. Kaip vėliau po operacijos mums sakė gydytojas, neaišku, kada ta kapsulė prie pat pagrindinių arterijų būtų sprogusi ir su krauju išsėjusi vėžį po organizmą“.

Kaip prisipažįsta žmona, jai norėjosi raginti vyrą, kad greičiau gultų į ligoninę, tačiau tuo pačiu suprato – sprendimus priima ne artimieji, o pats ligonis.

Piktybinis, bet be metastazių

Savaitę pagalvojęs vyras pagaliau sutiko operuotis. Biopsija patvirtino, kad auglys inkste buvo piktybinis, neišvešėjęs, dar be matastazių – pati ligos pradžia.

„Pašalino ne dalį, o visą inkstą ir aplinkinius audinius. Buvo sudėtinga operacija, ilgas pooperacinis laikotarpis, reabilitacija, žmogus ilgai negalėjo grįžti į darbą. Paskui reikėjo kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisiją, kuri pripažino, kad yra iš dalies darbingas. Laimei, neprarado darbo. Jaunas žmogus, vis dėlto, tik 46 metai ir štai kokia istorija“, – sakė dviejų dukterų mama.

Pasak jos vyrą operavusio chirurgo, reikia padėkoti echoskopuotojui, kad nepražiūrėjo auglio, nes pradinėse stadijose inkstų vėžys nesukelia skausmo, kitų akivaizdžių negalavimų, žmogus pradeda blogai jaustis kai jau atsiranda metastazių.

„Matyt ta staigiai sušokusi temperatūra ir mano ūmi reakcija, kad greitai reikia eiti pas gydytojus, mus išgelbėjo. Nebuvom Dievo paleisti“, – pasidžiaugė DELFI pašnekovė. Pasak jos, baisi diagnozė visą šeimą sustabdė ir privertė susimąstyti, kaip viską reikia brangint.

Dr. A. Ulys: sėkmingas atvejis

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Onkourologijos poskyrio vyr. ordinatorius dr. Albertas Ulys mano, kad šis atvejis – 85 proc. sėkmingas, nes nustačius pirmą ar antrą inkstų vėžio stadiją dažnai pakanka tik chirurginio gydymo.

Kaip pabrėžė dr. A. Ulys, DELFI aprašyto paciento atveju išlieka rizika, kad per penkerius metus jo organizme gali atsirasti metastazių, liga gali išplisti.

„Tokiu atveju taikome operacinį gydymą. Jeigu išplinta į kaulus, operuojame juos, jeigu paliečia smegenis, plaučius, taip pat operuojame. Tačiau jeigu metastazės daugybinės, tokiems pacientams taikoma biologinė terapija. Tai irgi labai efektyvus gydymo būdas. Pacientams skiriama taikinių terapija, kuri stabdo naviko augimą blokuojant jo kraujotaką.

Jeigu ir tai nepadeda, skiriame antros eilės biologinę terapiją, tačiau visuomet tai turi kontroliuoti urologas. Ir jei tik įmanoma naviką išoperuoti, kad ir ne radikaliai, visada tai yra sėkmingiau, nei taikyti biologinę terapiją“, –konstatavo specialistas.

Kaip akcentavo dr. A. Ulys, gydant onkologinius ligonius ypač svarbus skirtingų sričių medikų bendradarbiavimas. Nepaneigiamas faktas – geriausios prognozės, kai navikas nustatomas anksti, kaip buvo DELFI aprašytam vyrui.

Inkstų vėžio požymiai

Kaip rodo urologų praktika, pirminėse vėžio stadijose piktybiniai inkstų navikai nustatomi atsitiktinai, atliekant ultragarso, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimus.

„Paprastai inkstų navikai skausmą sukelia tuomet, kai jau būna dideli, perauga nervus, stuburą, stebimi limfmazgių pakitimai. Dar vienas, taip pat gana vėlyvas inkstų vėžio požymis – kraujas šlapime, kuris pasirodo navikui peraugus inksto geldelę, inksto vartus.

„Mes apklausiam pacientus, kurie pas mus atvyksta su dideliais navikais, ir beveik kiekvienas pasako, kad šlapime matė kraujo, bet galvojo, kad tai – nieko blogo, niekur nesikreipė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad bet koks kraujavimas iš šlapimo takų yra didelio susirūpinimo vertas požymis, galintis rodyti šlapimo pūslės, šlapimo takų ar galiausia inkstų navikus“, – pabrėžė specialistas.

Kaip užkirsti kelią ligai?

Dr. A. Ulio įsitikinimu, bent kartą per metus kiekvienas žmogus turėtų pasidaryti ultragarso tyrimus, kurie visiškai nekenksmingi, o jei yra indikacijų, atlikti ir kompiuterinius tyrimus, kurie šiaip, profilaktiškai neatliekami.

„Inkstų vėžio ankstyvos diagnostikos programos nėra. Tačiau pastaruoju metu, kai žmonėms atliekama daugiau profilaktinių turimų, atsitiktinai randama nemažai inkstų navikų, kurie sėkmingai gydomi.

Esu echoskopuotojų asociacijos prezidentas ir nuolat primenu, kad kiekvienas šeimos gydytojas turėtų pats mokėti atlikti ultragarso tyrimą arba nusiųsti pas specialistą, kuris galėtų atlikti šlapimo pūslės, inkstų echoskopiją. Tai tikrai nesunku, o jeigu ten yra navikas, mes tikrai galime jį pastebėti“, – sakė dr. A. Ulys.

Gydymo naujovės

Specialisto žodžiais dabar visame pasaulyje madingos tausojančios operacijos, kai šalinamas ne visas inkstas, o tik jo dalis su naviku, kuris gali siekti ir 8 cm.

„Jeigu operacija atliekama taisyklingai, inksto rezekcijos rezultatai būna ne prastesni, negu viso inksto šalinimas, – komentavo daktaras. – Tačiau onkourologai dažnai susiduria su sudėtingesniais atvejais, kai pacientui vienas inkstas jau pašalintas, tačiau navikas atsiranda ir kitame. Tada inksto rezekcija – vienintelis pasirinkimas“.

Pasak dr. A. Ulio, kai chirurgai nebegali išoperuoti naviko, jį naikina aukšto dažnio radijo bangomis, kontroliuojant ultragarsu, kompiuteriu arba magnetiniu rezonansu.

„Dabar kaip tik turime vieną jauną pacientę su vadinamuoju Von Hippel – Lindau sindromu, kai navikai gali būti viename inkste, kitame inkste, smegenyse, atsiranda daug įvairių navikų, kurie ypač puola jaunus žmones. Minėtai pacientei 35 metai. Jos atveju pasirinkome tokį gydymo būdą, kaip šaldymas – sukišame į naviką šalčio adatas ir sušaldome“, – pasakojo onkourologas.

Daktaro žodžiais, kartais tų šalčio adatų per odą nepavyksta suvesti, tad naudojamas laparoskopinis šaldymas.

Kad ir kaip efektingai visa tai skambėtų, dr. A. Ulys užsiminė apie finansines problemas, nes tokie gydymo metodai yra labai brangūs, o Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nefinansuoja jų tiek, kiek reikėtų.

„Kad ir anksčiau minėtai jaunai moteriai – reikia arba pašalinti vienintelį jai likusį inkstą arba atlikti naviko šaldymą. Prašysime savo ligoninės vadovų, kad skirtų pinigų iš ligoninės resursų adatoms pirkti. Pacientei tai būtų geresnė išeitis. Kaip kažkodėl mano specialistai, hemodializė onkologiniams ligoniams nėra labai naudingas dalykas, nes gali po organizmą išplatinti vėžines ląsteles, kurios cirkuliuoja kraujyje. Tikiu, ateityje panašias finansines problemas įveiksime“, – vylėsi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Onkourologijos poskyrio vyr. ordinatorius.

Vėžio registro duomenimis, pagal vyrų sergamumą onkologiniais navikais inkstų vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą tarp vyrų. Dažniau už jį vyrams nustatomas tik prostatos, plaučių ir odos vėžys.

Moterims inkstų vėžys nustatomas rečiau, šis susirgimas yra aštuntoje vietoje pagal moterims dažniausiai nustatomas onkologines ligas.