Taip po posėdžio onkologinėms ligoms sergančių žmonių darbingumo problemoms spręsti DELFI sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas ryšiams su visuomene Arūnas Malinovskis.

Posėdyje svarstyti nedarbingumo nustatymo klausimai ir spręsta, kaip palengvinti onkologinių ligonių situaciją, kad sunkiai susirgę žmonės galėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir kuo mažiau papildomų problemų patirtų dėl biurokratijos.

„Pripažinta, kad dabartiniuose teisės aktuose trūksta aiškumo dėl darbingumo lygio nustatymo. Kaip parodė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) vidaus auditas, pasitaiko skirtingo įstatymų traktavimo atvejų, todėl nutarta juos sukonkretinti. Tai pavesta padaryti tarpinstitucinei komisijai“, – komentavo A. Malinovskis.

Pasak patarėjo, įgyvendinus pakeitimus ir gydytojams bus aiškiau, kaip pildyti dokumentus, ką akcentuoti, ir pačios NDNT specialistams bus lengviau priimti vieną ar kitą sprendimą konkrečiam žmogui nustatant darbingumo lygį.

Skamba žiauriai

A. Malinovskio teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai analizavo, ar darbingumo nustatymą verta sieti su vėžio stadija, kuri nustatyta į NDNT besikreipiantiems pacientams. Šis klausimas keltas DELFI ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Ligonių darbingumo lygio nustatymo tvarkai kritikos negailėjo ir skaitytojai, ypač pasipiktinę tuo, kad ketvirtos stadijos vėžiu sergantys pacientai pripažįstami darbingais.

30-40 metų darbo stažą turintys ir mokesčius mokėję žmonės, susirgę sunkia liga, gauna labai mažas pašalpas. Nors pripažįstami iš dalies darbingi, dėl sveikatos būklės jie negali nei dirbti, nei iš valstybės skiriamų pinigų išgyventi. Tai DELFI skaitytojai vadino valstybės cinizmo viršūne.

„Ketvirta vėžio stadija emociškai skamba labai žiauriai, tačiau medikai sako, kad vien tai neapsprendžia žmogaus gebėjimo ar nebegalėjimo dirbti. Yra pavyzdžių, kad ir pirmos stadijos vėžiu sergantis pacientas pripažįstamas nedarbingu, nes liga labai agresyvi, greitai progresuoja. Kaip pabrėžė gydytojai, stadija nereiškia ligos sunkumo, ji nustatoma pagal tam tikrus ligos požymius“, – po posėdžio DELFI sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas.

Kaip supratome, siūlymui nedarbingumą sieti su onkologinės ligos stadija, ko gero, nebus pritarta.

Diegs vieno langelio principą

Pasak A. Malinovskio, nustačius žmogui tam tikrą nedarbingumo laipsnį, jis bent neturėtų būti vaikomas po kitas valstybines įstaigas: „Privalo būti rastas kelias, kaip to išvengti, įgyvendinant vieno langelio principą ir išvaduojant žmogų nuo popierių nešiojimo į „Sodrą“ ar „Darbo biržą“.

Vieno langelio principu veikianti tvarką pavesta įgyvendinti „Sodrai“ ir „Darbo biržai“.

Komisija atkreipė dėmesį į ne vieno DELFI skaitytojo minėtą problemą, kad gydytojai nedarbingumą sutinka tęsti tik ribotą dienų skaičių. A. Malinovskis pripažino, kad onkologinėmis ligomis sergančių asmenų gydymosi ir reabilitacijos laikas dažnai ilgesnis, nei sergant kitomis ligomis, o neįgalumo nustatymas galimas tik baigus visas procedūras.

„Buvo sutarta teikti teisės aktų pataisas, kad sergantiems bet kokiomis ligomis gydytojai galėtų tęsti nedarbingumą tiek, kiek reikia“, – pabrėžė SADM atstovas. Tokią tvarką planuojama taikyti ne tik onkologiniams ligoniams, bet ir visomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms.

„Tai svarbu pabrėžti, kad nebūtų supriešintos pacientų organizacijos ir vienoms ligoms nebūtų taikoma pirmenybė prieš kita“, – DELFI sakė ministrės atstovas.

DELFI primena, kad šiuo metu darbingumo lygiui nustatyti į NDNT asmenys siunčiami ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai arba po 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.

NDNT direktoriaus pavaduotojo Alvido Garšvos teigimu, būtent per anksti į tarnybą atsiųsti žmonės, kuriems nustatomi darbingumo procentai, labiausiai nukenčia finansiškai.

„Tuo metu, kai ligonis gydomas, jam taikoma chemoterapija, radioterapija, priklauso nedarbingumo lapelis. Jūs parodykite man, kur įstatymuose minima, kad nedarbingumas negali būti tęsiamas tiek, kiek reikia žmogui? – klausė A. Garšva. – Nedarbingumo lapelis duodamas gydymo laikotarpiui, o ne 6 mėnesiams ar 180 dienų. O kad gydytojai netęsia to lapelio, kaip čia gražiai pasakius, yra tam tikras įstatyminės bazės nežinojimas“.

DELFI skaitytojų patirtis rodo, kad tai – tik teorija, kuri neveikia praktiškai.

„Netiesą sako dėl darbingumo tęsimo. Gulėjau ligoninėje 7 mėnesius (bet nepasveikau), iš jų šešis tęsė nedarbingumą, septintą mėnesį po gydytojo krūvos popierių rašymo „Sodra“ dar pratęsė vienam mėnesiui, o po to, nors dar buvau nemobili, turėjo mane vežti į NDNT nedarbingumo lygiui nustatyti. Taip kad ponas turėtų neklaidinti skaitytojų“, – rašė viena iš komentatorių.

„Sodra“ atstovo spaudai DELFI dar kartą paprašė patikslinti, ar tiesa, kad nedarbingumas nepasveikusiam ligoniui gali būti tęsiamas daugiau nei 6 mėnesius. Taip pat, ar tiesa, kad paskubėję kreiptis į NDNT lėtinėmis ligomis sergantys žmonės jų paūmėjimo atveju patiria finansinių nuostolių, nes po NDNT išvados jiems ligos pašalpa gali būti mokama tik iki 90 dienų per metus.

Kaip išsiaiškino Martynas Žilionis, kiek tęsti nedarbingumą visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas ir gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

Pagal įstatymus, kai darbingumo sutrikimas yra laikinas ir darbingų asmenų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, aukščiau minėti kreipimosi į NDNT terminai netaikomi, žmonės į NDNT nesiunčiami.

Atsakydamas į klausimą, ar anksčiau, nei pasveiko nusiųstas į NDNT žmogus gali finansiškai nukentėti, kaip minėjo A. Garšva, M. Žilionis tai patvirtino: „Jeigu asmeniui mokama netekto darbingumo pensija, pagal taisykles gydytojai laikinojo nedarbingumo pažymėjimą jam gali išrašyti ne ilgesniam nei 90-ies kalendorinių dienų terminui per vienerius kalendorinius metus“.

Į pagalbą pasikvietė onkologus

Kaip informavo SADM, siekiant išvengti netikslaus teisės akto taikymo nustatant darbingumo lygį, nuspręsta sukurti darbo grupę, kuri parengtų metodines rekomendacijas dėl onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygio vertinimo.

Darbo grupėje, kurią sudarys NDNT bei Sveikatos apsaugos ministerijos deleguoti atstovai ir specialistai – onkologai, ketinama paruošti metodines rekomendacijas, padėsiančias įvertinti onkologine liga sergančio asmens darbingumo lygį.

Kol darbo grupė parengs rekomendacijas, nutarta organizuoti teritorinių Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyrių specialistų konsultacijas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriumi, kad vertinant asmens, sergančio onkologine liga, negalią būtų išvengta skirtingo to paties teisės akto taikymo.