DELFI pateikia ištrauką iš autoriaus knygos – „Geriausias vaistas – Jūs pats!“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Tyto Alba“.
Refleksai, apie kuriuos ne visuomet pagalvojama
Gera higiena, žinoma, yra svarbiausia, kad išvengtume nereikalingo gausių infekcijų vystymosi ištisus metus. Taigi būtina pagalvoti, kaip įgyti tinkamų kasdienių įgūdžių. Ankstesnėje knygoje priminiau, kaip svarbu laikytis svarbiausių taisyklių, kurios, deja, dažnai pamirštamos, nes higiena retokai dėstoma arba išvis nebedėstoma nei mokyklose, nei medicinos fakultetuose, netgi mamos nebemoko jos savo vaikų. O higiena puikiai veikia! Štai keletas citatų:
Paprastas dalykas – nusiplauti rankas prieš sėdant prie stalo ir išėjus iš tualeto – 20 proc. sumažina kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos infekcijų.
Nuleisti klozeto dangtį tualete prieš nuleidžiant vandenį – tai neleis mikrobams pasklisti ir atsidurti jūsų plaučiuose.
Reguliariai keisti pagalvę, nes po dvejų metų 10 proc. jos svorio sudaro erkutės arba jų išmatos.
Išvalyti šaldytuvą du kartus per mėnesį – elementaru, nes mikrobai, pavyzdžiui, grėsmingoji Listeria, greitai dauginasi kaip tik šaltoje ir drėgnoje +4-0 laipsnių aplinkoje.
Užšaldyti žuvį, jeigu ketinate ją valgyti žalią. Šaltis užmuša parazitą Anisakis, dėl kurio gali vystytis žarnos prakiurimas (perforacija); taip pat reikia šaldyti ir jautieną, tuomet ją paruošę totoriškai neužsikrėsite soliteriu, kaip 100 tūkstančių prancūzų per metus.
Reikia žinoti, kad kai kurių produktų negalima laikyti ilgai – pavyzdžiui, mėsos ir žuvies, paruoštų totoriškai, ar šviežio majonezo.
Atminkite, kad valymo priemonės gali būti ir nešvaros nešiotojos ar infekcijos sukėlėjos. Kempinė gali tapti mikrobų veisykla, jeigu jos periodiškai nedezinfekuosite natrio hipochloritu, o paskui neišdžiovinsite. Šluostės turi būti kuo dažniau skalbiamos 60 laipsnių temperatūroje ir, kol jos dar drėgnos, niekada nenaudojamos pakartotinai.
Nesišluostykite visi vienu vonios rankšluosčiu: dalydamiesi juo, dalijatės mikrobais. Be to, žiūrėkite, kad jūsų rankšluostis prieš šluostantis būtų sausas. Jeigu jis dar drėgnas, nedvejodami meskite prie nešvarių skalbinių. Drėgnas vonios rankšluostis – puiki dirva mikrobams daugintis. Per parą jų gerokai padaugėja. Baigę švarintis, ant savęs būsite paskirstę ištisas mikrobų kolonijas, laisvai besidauginančias, ypač odos klostėse, sudarančiose palankias sąlygas paraudimams ir infekcijoms. Panaudotą vonios pirštinę iškart išskalbkite. Kitaip naudodami ją kitą kartą po visą kūną paskleisite nešvarumus.
Rankų plovimas nuveja blogus jausmus
Rankų plovimas gali būti svarbus ir simboliškai, ir psichologiškai. Šis veiksmas nuveja blogus jausmus, abejones ir neigiamas mintis. Tai nustatė prof. Spike’as Lee iš Jungtinių Valstijų, apklausęs žmones, plaudavusius rankas. Aš manau, kad tai tebėra veiksmingas higienos aktas, užkertantis kelią daugybei infekcinių ligų ir apsaugantis nuo galimo trečiųjų asmenų užkrėtimo. Jeigu kartu su mikrobais pašalinamos ir blogos mintys – tai dar viena priežastis nepamiršti šio sveiko kasdienio veiksmo!
Rekomenduoju patalynę skalbti mažiausiai kartą per savaitę. Taip pat nepamirškite reguliariai keisti dantų šepetėlio, ypač persirgę gripu ar angina, taip išvengsite pakartotinės infekcijos ir nesibaigiančios ligos. Sutaupysite nepirkdami naujo dantų šepetėlio, jeigu senąjį išplausite indaplovėje su įprastu plovikliu. Mokslinis tyrimas parodė, kad taip pašalinami visi esami mikrobai. Juk kasdien išplauname savo lėkštę, kodėl neišplovus dantų šepetėlio?
Jūs, žinoma, nepamirštate reguliariai nuvalyti kasdienių daiktų – televizoriaus pultelio, stalinių lempų jungiklių, mobiliojo telefono, akinių, rankinio laikrodžio apačios... Nustatyta, kad 92 proc. mobiliųjų telefonų padengti mikrobais, iš kurių 16 proc. – išmatų bakterijos. Visa tai skatina juos valyti ir, žinoma, vengti skolinti, kad neapsikeistumėte mikrobais...
Praustis tinkama kryptimi
Jeigu norite taisyklingai praustis, visuomet pradėkite nuo viršaus ir leiskitės apačion. Priežastis paprasta. Verčiau pradėti nuo švariausių zonų ir baigti pačiomis nešvariausiomis – pėdomis, kad ant muilo įsitaisiusių mikrobų nuo pėdų ir užpakalio neperkeltumėte ant veido.
Šis nurodymas logiškai susijęs su tekančio vandens kryptimi. Leidžiantis į dar intymesnes detales, daugumos vaginitų galima išvengti šluostant užpakalį ne nuo išeinamosios angos vaginos link, o nuo išeinamosios angos nugaros link, kad mikrobai neperžengtų analinės ribos ir nepatektų į vaginą. Visa tai, regis, logiška, tačiau...
Pasukti puodelį
Jeigu kavinėje, kurios higiena kelia abejonių, pastebite, kad padavėjas atsainiai plauna puodelius vos akimirką kyštelėdamas po nestipria vandens čiurkšle, nieko keista, kad pajuntate šleikštulį.
Kai kurios ligos perduodamos paprasčiausiai kontaktuojant. Nepatartina gerti iš to paties puodelio iškart po žmogaus, sergančio lūpų pūsleline ar gastroenteritu. Jeigu apninka abejonė, užkrato pavojų sumažins paprasčiausias judesys: užuot paėmę puodelį už ąselės iš dešinės pusės, pasukite jį ir paimkite iš kairės. Kadangi žmonės ima už ąselės dešine ranka, savo kavą jūs gersite taip, kaip daugiau niekas negeria.
Per daug higienos žudo higieną?
Akivaizdu, kad švaros progresas padėjo veiksmingai sumažinti infekcijų skaičių ir pailginti gyvenimo trukmę. Tačiau kartais „per daug“ tampa „geriau“ priešu. Per daug higienos nužudo higieną, todėl ir sunku nustatyti vidurį tarp pagrindinių taisyklių ir liguistos higienos.
Pradėsiu nuo iškalbingo pavyzdžio: niekada nenaudokite antiseptinių priemonių arba muilo makščiai plauti! Šie produktai visiškai sutrikdys vidinę biologinę floros pusiausvyrą ir sukels priešingus dalykus, nei siekiama, pavyzdžiui, pasikartojantį vaginitą. Būtina atminti, kad makštis panėši į „savaime išsivalančią orkaitę“, ir jai nereikia specialių intymios priežiūros priemonių. Tą patį galėtume pasakyti ir apie didelį kiekį antibiotikų, kai jie nebūtini, nes jie skatina jiems atsparių padermių atranką ir sutrikdo žarnyno floros pusiausvyrą. Be to, būtina išmanyti ir mikroorganizmų ekologiją. Žmogaus kūnas – milijonų mikrobų, kuriančių stabilią pusiausvyrą, nešiotojas, todėl būtina išsaugoti šią gležną pusiausvyrą.
Klausimų kelia ir daugybė tyrimų dėl keisto kai kurių mikrobų ryšio su astma. Itin iškalbingas yra skrandžio opos pavyzdys. Man studijuojant mediciną, skrandžio opa buvo laikoma psichosomatine liga, kurią sukelia itin stiprus stresas, be to, buvo tvirtinama, kad ji gali sukelti pavojingų komplikacijų, pavyzdžiui, skrandžio opos perforaciją, ūminį kraujavimą ar peritonitą. Nemažam skaičiui pacientų chirurgiškai pašalinamas skrandis, o tai labai pasunkina tolesnį jų gyvenimą; valgydami jie priversti tenkintis labai mažu maisto kiekiu. Tačiau gydymas egzistuoja, net jei ne visi žino, kad jį galima skirti. Prieš daug metų buvo nustatyta, kad skrandžio opa susijusi viso labo su viena bakterija – Helicobacter pylori. Jos atsikratoma gydantis antibiotikais. Tačiau neseniai atlikti tyrimai sukėlė sąmyšį, nes buvo atskleistas faktas, kad Helicobacter pylori mažina astmos priepuolių dažnį.
