Pavojingiausios skalbiklių medžiagos

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė pataria labai atidžiai skaityti skalbimo miltelių etiketes. Kokių cheminių medžiagų ieškoti ir kaip jos veikia mūsų organizmą?

Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) – tai svarbiausia skalbiklio dalis, padedanti nuo audinio atskirti nešvarumus. Nuo šių medžiagų dalies sudėtyje priklauso kiek skalbinių galima išskalbti. Fosfatai, fosforo junginiai, polikarboksilatai, zeolitai dedami, kad minkštintų vandenį. Šios medžiagos gali alergizuoti. Be to, naudojant skalbimo priemones, kuriose gausu fosfatų, jie patenka su nuotekomis į vandens telkinius. Per didelis šių medžiagų kiekis vandenyje sukelia vandens augalų ir dumblių augimą, kurie vėliau žūva, o juos skaidančios bakterijos sunaudoja daug deguonies, atsiranda nemalonus kvapas, užauga vandens telkiniai, ima dusti žuvys, į gilesnius vandens sluoksnius nepatenka šviesa. Šuo metu ES pagamintuose skalbimo milteliuose fosfatai yra ribojami.

Dar viena alergenų grupė – chloro junginiai, vandenilio peroksidas, karbonaita, perboratai. Šios audinį balinančios medžiagos yra toksiškos ir gali sukelti vėžinius, reprodukcinius sutrikimus (moterų nevaisingumą) ar kitaip pakenkti organizmui (silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia inkstus ir kepenis). Dažniausiai skalbimo priemonėse sutinkamas chloro junginys natrio hipochloritas. Reaguodami su kitomis medžiagomis, chloras gali sudaryti nuodingus junginius. Patekę į aplinką, šie junginiai jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro labai patvarius junginius, kurie nesuyra šimtus metų ir migruoja aplinkoje patekdami į orą, vandenį, augalus, gyvūnus, o per maistą – ir į žmogaus organizmą. Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms.

Alergenų bei toksiškų medžiagų skalbimo milteliuose apstu ir tarp optinių baliklių (tai molekulės, kurios skalbimo metu nusėda ant audinio ir paryškina šviesių spalvų audinius), spalvinių pigmentų, kvapiųjų medžiagų, kondicionierių, minkštiklių. Be to, skalbimo priemonių gamybai taip pat naudojami ir konservantai, kai kurie iš jų taip pat gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį sveikatai.

Kuo pranašesni ekologiniai skalbikliai

„Kuo veiksmingesnė priemonė, tuo ji agresyvesnė, tuo atsargiau ir atsakingiau ją reikia naudoti. Kartais staigią alergiją gali sukelti vien aštrus skalbimo miltelių kvapas. Likusios audiniuose neišskalbtos skalbimo priemonės dirgina odą ir gleivinę, ypač jei gausiai prakaituojama (tuomet jos nusėda ant drėgnos odos ir ją stipriai alergizuoja). Velkantis tokius drabužius, mažos dulkelės gali pakliūti į kvėpavimo takus ir juos sudirginti. Reikia žinoti, kad skalbimo priemonės, efektyviai pašalindamos visas dėmes, kartu pašalina ir apsauginę plėvelę nuo mūsų odos. Todėl oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai. Todėl skalbiant rankomis nepatartina naudoti skalbimo miltelių skirtų automatinėms skalbimo mašinoms, nes jie labiau sausina ir dirgina rankų odą.

Aš siūlyčiau rinktis ekoženklu (Gėlė, Gulbė, Mėlynasis angelas ir pan.) paženklintas priemones. Patikimi ekoženklai garantuoja, kad produktuose, nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų medžiagų, juose mažiau priedų, daugiau aktyviųjų medžiagų – reikia mažiau priemonės efektyviam skalbimui, ribojami fosforo junginiai, odą ir kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų negali būti daugiau nei 0,1 proc. ir pan. Taip pat tokiuose milteliuose nenaudojami alkilfenoletoksilatų grupei priklausančios PAM, muskuso turintys kvapai, EDTA (etilendiamintetraacetatas), NTA (nitriloacetatas), visiškai nesuyrančios amonio druskos, kitos medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos“, - patarė ekspertė.

Renkantis nepaženklintus ekoženklu skalbimo miltelius, pasak L. Stančės, verta atkreipti dėmesį, kad jų sudėtyje būtų kuo mažiau priedų – kvapų, minkštiklių, baliklių, dažų ir pan., kad fosfatų kiekis neviršytų 5 proc., kad būtų kuo didesnė biodegradacija, t. y. natūralus organinių junginių skilimas iki vandens ir anglies dvideginio (90-95 proc.), kad nebūtų chloro junginių. Taip pat geriau rinktis koncentruotą priemonę, skirtą jautriems žmonėms arba vaikams.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis skalbimo priemonę

Pasak L. Stančės, atsargiai reikėtų vertinti nežinomų gamintojų priemones, kurios skirtos specialiai vaikams. Atskiro reglamentavimo vaikiškoms skalbimo priemonėms nėra, tačiau kūdikiai ir vaikai yra daug jautresni pavojingų cheminių medžiagų poveikiui nei suaugusieji. Vaikų organizmas linkęs greičiau įsisavinti chemines medžiagas ir lėčiau jas pašalinti, o imuninė sistema silpniau apsaugo organizmą nuo pavojingų cheminių medžiagų poveikio. Dėl didesnio odos paviršiaus ploto santykio su kūno svoriu, didesnio įkvepiamo oro kiekio kūno masės vienetui, intensyvesnio kvėpavimo ir greitesnės medžiagų apykaitos lyginant su suaugusiu žmogumi, į vaikų organizmą patenka daugiau cheminių medžiagų. Verta patikrinti, ar tikrai skalbiklis atitinka anksčiau išvardintus kriterijus.

Kai skalbiate, atidžiai parinkite skalbimo miltelių kiekį – kuo daugiau įpilsite, tuo daugiau liks audinyje. Norint visiškai pašalinti skalbimo miltelius iš audinio, jį reiktų išskalauti ne mažiau kaip 16 kartų. Kadangi skalbimo milteliai dulka, susilietus su oda gali sukelti alergiją, verta rinktis skystas skalbimo priemones.

Eko kamuoliai skalbimui (tai tik mechaninis skalbimo būdas, be jokių skalbimo priemonių, kai rutuliai judėdami su drabužiais valo nuo jų nešvarumus – DELFI), yra mitas. Egzistuoja nemažai įrodymų, kad ši priemonė turi lygiai tokį patį poveikį kaip paprastas švarus vanduo, todėl gamintojai ir platintojai įpareigojami neklaidinti vartotojų. Dar viena išplitusi alternatyva – skalbimas ūkiniu muilu. Šiuo metu rinkoje yra vietinio gamintojo ūkinio muilo drožlių, kuriomis galima skalbti ir automatinėse skalbimo mašinose, tačiau ši priemonė yra nekenksminga aplinkai. Taip pat kaip alternatyvi skalbimo priemonė gali būti naudojami muilo riešutai, specialus augalinis ūkinis muilas skalbimui. Jei skalbdami norite išgauti gaivų drabužių kvapą ir jie nesutepti dėmėmis, skalbkite šiltame vandenyje be skalbimo priemonių arba įbėrę šaukštą sodos ir išdžiovinkite rūbus gryname ore. Tačiau norint išplauti nešvarumus, ypač mažesnėje temperatūroje, dažniausiai vien vandens neužtenka“, - patarė pašnekovė.

Specialistai: alerginių reakcijų daugėja

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Vaikų alergologijos skyriaus vedėjos Aušros Astrauskaitės, alergijos nuo higienos medžiagų problema kasmet dažnėja ir ryškėja, kadangi aplinkoje daugėja cheminių medžiagų.

„Dalis žmonių tiesiog turi jautrią odą, kurią tam tikros cheminės medžiagos gali sudirginti ir be alerginio mechanizmo. Sudirginta oda parausta, peršti, niežti, gali atsirasti negausus raudonų spuogelių bėrimas. Skalbimo milteliai sunkių sudirginimo reakcijų paprastai nesukelia, nes cheminės medžiagos koncentracija audinyje būna nedidelė. Toks žmogus turėtų rinktis neutralesnius skalbimo miltelius, naudoti daugiau skalavimo programų, kad audinyje mažiau liktų skalbiklio, o drabužius, kurie tiesiogiai liečiasi prie kūno, skalbti skalbimo priemonėmis, kurios skirtos jautrios odos žmonėms ir kūdikiams. Jautrią odą turinčiam žmogui reikėtų labai atsargiai bandyti naujas priemones ypač įvairius minkštiklius, kvapiklius, nes dirginti gali ir aštrus kvapas“, - aiškino medikė.

Alergiškiems žmonėms nuo tam tikrų medžiagų gali išsivystyti alerginis kontaktinis dermatitas. Todėl, pajutus pirmuosius simptomus – niežėjimą, perštėjimą, paraudimą, šlapiavimą – patartina kreiptis į specialistą ir išsitirti, nuo kurios cheminės medžiagos kyla alergijos požymiai: ant odos užklijuojami odos lopo mėginiai su tam tikromis medžiagomis (šis tyrimas trunka kelias dienas).

„Nuo miltelių stipresnės odos dirginimo reakcijos pasireiškia retai, dažniau tai nutinka, kai žmogus serga dar kokia nors odos liga. Jeigu tos vietos dirginamos ir cheminių medžiagų, reakcija gali būti pakankamai stipri“, - teigė pašnekovė.

Pasak A. Astrauskaitės, alergija ( lėto tipo reakcijos) vystosi palaipsniui , ilgiau kontaktuojant su tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Todėl iš pradžių žmogus gali nieko nejausti, bet po truputį organizmas įsijautrina ir pradeda reaguoti į tam tikras higienos priemones.

„Dažni cheminiai alergenai, su kuriais mes susiduriame buityje, yra konservantai, pvz. formaldehidai. Taip pat kaip konservantus, naudojamus parabenus jau visi žino ir net gamintojai giriasi ant pakuočių, kad priemonė yra be parabenų, tačiau juos pakeičia kitas konservantas, kuris taip pat sėkmingai alergizuoja, nes neįmanoma pagaminti keletą metų galiojančios priemonės be konservantų“, - įspėjo alergologė.

Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (148)