Savaitgalį liko be vaistų

Permainingų metų pradžios orų neatlaikęs vyriškis, pajutęs stiprius peršalimo simptomus, nusprendė neužsiimti savigyda ir kreipėsi į gydytoją. Vienas iš svarbiausių simptomų buvo stipri sloga. Kadangi pastaroji jam dažnai baigiasi daug rimtesnėmis, ilgo gydymo reikalaujančiomis komplikacijomis, gydytoja išrašė receptinių vaistų nuo slogos, kurie paprastai organizmui padeda suvaldyti ligą.

Tačiau nukeliavęs į vaistinę vyras, kuris tuo metu tikrai jautėsi labai blogai ir vaisto tikėjosi kaip išgelbėjimo, išgirdo, kad įsigyti jo negali, nes receptas išrašytas ant netinkamo, nuo šių metų pradžios jau nebegaliojančio blanko. Išbandė laimę kitoje vaistinėje, bet išgirdo tą patį atsakymą. Kadangi vaistas jam buvo išrašytas penktadienį, be jo teko verstis visą savaitgalį.

Vyriškis piktinosi, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neinformavo visuomenės – tiek pacientų, tiek medikų – apie šią naujovę ir patarė kitiems pacientams būti atsargesniems.

Medikai turi prisiminti patys prieš 1,5 metų patvirtintą formą?

SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė teisinosi, kad tai nėra visiškai nauja receptų forma. Įsakymas dėl jos įsigaliojimo – pakankamai senas, tačiau buvo numatytas beveik pusantrų metų pereinamasis laikotarpis, kai buvo galima naudoti abiejų pavyzdžių recepto blankus – tiek senąjį, tiek naująjį. Esą jau tuo metu buvo nurodyta, kad nuo šių metų turi būti naudojami tik nauji blankai. „Stebiuosi, kad gydytojai turėjo tokius didelius kiekius senų blankų, kad jų vis dar liko. Tiesiog buvo išsiblaškęs gydytojas, kita vertus, galima suprasti – įsakymas išėjo prieš pusantrų metų, per tiek laiko galėjo ir pamiršti“, - specialistė vis dėlto sutiko, kad sunku prisiminti prieš pusantrų metų pasirodžiusią informaciją.
Receptas

Pasak jos, pagal senos formos receptus, išrašytus iki gruodžio 31 d., vis dar galima bus įsigyti vaistų, kol galios pats receptas. Tačiau šuo atveju nesusipratimas įvyko todėl, kad receptas buvo išrašytas jau naujais metais.

„Receptų blankai buvo pakeisti, kad jie atitiktų ES direktyvą, nustatančią minimalius reikalavimus duomenims, kurie turi būti recepte. Taip padaryta tam, kad mūsų receptai būtų pripažįstami ir kitose ES šalyse. Anksčiau galėdavo būti įvairiai – vienur jie būdavo pripažįsti, kitur – ne. Taigi senuosius receptus reikėjo papildyti naujais duomenimis – pavyzdžiui, gydytojo elektroniniu paštu, telefonu ir pan., kad vaistininkas (ypač kitos šalies), jeigu jam kiltų neaiškumų, galėtų susisiekti su gydytoju. Kadangi senasis receptas buvo mažas, ši informacija nebetilpo. Su dabartiniu receptu žmogus gali vykti į bet kurią šalį ir įsigyti vaistų. Suprantame, kad dabar receptas atrodo kaip didžiulis lapas, bet taip nutiko dėl to, kad jį reikėjo papildyti papildomais duomenimis“, - teigė M. Domeikienė.

Paklausta, kaip naują recepto formą vertina gydytojai, Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė pirmiausiai paminėjo, kad naujasis blankas nepatogus pacientams.

„Iš tiesų žmogui ši paklodė yra nepatogi – jis gauna didžiulį lapą. O gydytojo patogumas prklauso nuo to, ar yra poliklinikoje kompiuterinė sistema. Mes savo įstaigoje ją turime, todėl mums išrašyti receptą labai paprasta ir patogu. Sistemoje iš karto būna įrašytas žmogaus vardas, gimimo data, adresas. Gydytojui belieka įrašyti vaisto pavadinimą ir uždėti antspaudą. Tai tikrai daug greičiau nei rašyti receptą ranka. Tačiau jeigu poliklinika neturi kompiuterinės sistemos, visą šią paklodę rašyti vis tiek reikia ranka. Tokiu atveju tai joks palengvinimas“, - sakė medikė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (159)