Neverta ir sakyti, kad vos kelios valandos miego turėjo labai rimtų pasekmių moters gyvenimui, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

„Ėmiau be galo bijoti eiti miegoti, nes žinojau, kad tiesiog gulėsiu. Jaučiausi labai blogai ir reikalai tik blogėjo“, – pasakojo B. Paul.

Nuo nemigos kenčia iki 30 proc. žmonių, tačiau Barbaros atveju nemigą sukėlė tai, kas įvyksta jos amžiaus moterims – menopauzė. Ji sukelia ne tik karščio antplūdžius, atminties susilpnėjimą ir nuotaikų kaitą, bet ir nemigą, nuo kurios kenčia milijonai moterų.

Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirta vidutinio amžiaus moteris nėra patenkinta savo miego kokybe. O kitas tyrimas parodė, kad menopauzę išgyvenančioms moterims susidurti su nemiga yra beveik keturis kartus didesnė tikimybė nei kito amžiaus moterims.

Ir nemiga ne tik erzina. Ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų ir yra siejama su nutukimu, dideliu kraujospūdžiu, silpnaprotyste ir net vėžiu.

„Menopauzė ar su ja susijusi pakaitinė hormonų terapija yra laikotarpis, kuomet vyksta dideli hormoniniai, fiziniai ir psichologiniai pokyčiai, kurie gali sukelti nemigą. Krinta abiejų moteriškų hormonų – progesterono ir estrogeno – lygis, – sakė Oksfordo universiteto miego medicinos profesorius Colinas Espie'is. – Progesteronas yra žinomas kaip miegui padedantis hormonas. O sumažėjęs estrogeno lygis gali padaryti moterį jautresnę tam tikriems miegą trikdantiems išoriniams veiksniams, kaip, pavyzdžiui, šviesa. Karščio antplūdžiai, kurių metu padidėja adrenalino lygis, ir temperatūros pokytis gali sutrikdyti miegą.“

Anksčiau koledžo direktore dirbusią Barbarą, kuri su vyru gyvena Devone, nemiga ėmė kankinti prieš dešimt metų.

„Ji prasidėjo beveik tuo pačiu metu kaip ir menopauzė, ir mane labai kankino karščio antplūdžiai. Tuomet jų nesusiejau. Ir tuomet nebuvo informacijos, kad menopauzė gali sukelti nemigą. Vakare jausdavausi pavargusi, tačiau vos tik atsiguldavau į lovą, tarsi kažkas paspausdavo mygtuką ir staiga nebenorėdavau miego. Jeigu ir pavykdavo užmigti, prabusdavau po kelių valandų. Naktį į galvą imdavo lįsti įvairios nerimastingos mintys. Anksčiau eidavau miegoti apie dešimtą ir išmiegodavau visą naktį“, – pasakojo Barbara.

Nuolatinis nuovargis neišėjo Barbarai į naudą. „Kai ryte suskambėdavo žadintuvas, būdavau labai irzli, nerangi, greitai supykdavau ir nuolat viską pamiršdavau. Mano darbas buvo labai atsakingas, tačiau jaučiausi tokia pavargus, viską mačiau lyg per rūką, todėl man reikėdavo vis daugiau laiko užbaigti darbus. Vėliau ėmiau pastebėti, kad darau vis daugiau klaidų. Kartą vairavau automobilį ir turėjau sustoti, nes jaučiausi labai sutrikusi, – pasakojo moteris. – O vakarais jaučiausi tiesiog sudaužyta. Jeigu eidavome į teatrą, tai imdavau snausti, nors spektaklis man labai patikdavo. Ėmiau vis daugiau laiko praleisti namuose.“

Vėliau Barbarai buvo pradėta taikyti pakaitinė hormonų terapija siekiant sušvelninti menopauzės simptomus. Ir ji taip pat nusprendė nesitaikstyti su nemiga. Ji nenorėjo gerti migdomųjų, todėl ėmė savaip kovoti su problema: kartą per savaitę nueidavo net 15 mylių. Tačiau niekas nepadėjo.

Ir problema buvo ne tik ta, kad Barbara negalėjo užmigti. Ji negalėjo normaliai išmiegoti naktį. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad 60 proc. vidutinio amžiaus moterų bent kartą prabunda vidury nakties. Statistiškai tokios moterys dažniau prašo savo šeimos gydytojų išrašyti migdomųjų.

Nemiga kankino ir vidurinės mokyklos mokytoją Monicą Troughton. „Visuomet miegodavau kaip užmušta ir sunkiai atsikeldavau rytais, – pasakojo 60 metų dviejų vaikų mama, kuri su 61 metų vyru Davidu gyvena Leamington Spa. – Dabar užmiegu apie pusę vienuolikos, tačiau visuomet pabundu trečią nakties ir nebegaliu užmigti.“

Visos tos bemiegės valandos nepraėjo be pasekmių. „Atrodžiau ir jaučiausi tiesiog baisiai, – sakė Monica. – Nebegalėjau normaliai mąstyti ir būdavau labai irzli. Man pasidarė vis sunkiau bendrauti, nes buvau labai neurasteniška miego klausimu. Jeigu turėdavome svečių, visuomet baimindavausi, kad jie per ilgai užtruks pas mus.“

Nors Monicai nemiga prasidėjo tuomet, kai maždaug apie penkiasdešimtuosius metus jai prasidėjo menopauzė, ją sukėlė ne naktiniai karščio antplūdžiai. „Laimei, karščio antplūdžiai manęs labai nekankino. Tad, nors manau, kad mano nemiga yra susijusi su menopauze, nepasakyčiau, kad ji būdinga tik toms, kurias kankina karščio antplūdžiai.“

Monica ėmė rinkti medžiagą knygai apie menopauzę. „Kalbėjausi su daugiau nei šimtu menopauzę išgyvenančių moterų. Jos visos be išimties sakė, kad naktį prabunda“,– sakė ji.

Bėgant metams Monica išmėgino viską – nuo akupunktūros, pakaitinės hormonų terapijos, karštų gėrimų iki įvairių žolelių. Tačiau niekas nepadėjo. Vienu metu per atostogas ji gėrė migdomuosius, nors jų nemėgsta.

„Baiminausi, kad prabusiu viešbutyje ir negalėsiu vaikščioti po kambarį, kaip tai darau namie, – pasakojo Monica. – Migdomieji mane tiesiog išjungė, tačiau atsibudusi nesijaučiau pailsėjusi. Tiesiog verkti norėjosi. Labiausiai man nepatiko tai, kad kitą dieną jausdavausi apsvaigusi.“

Galiausiai Monica tiesiog išmoko prisitaikyti. „Tiesiog išmokau kuo nors užsiimti, kad nepanikuočiau ir negalvočiau, kokia esu pavargusi. Valydavau veidrodžius, skaitydavau knygą. Kartą net pyragą iškepiau. Dabar suprantu, kad miegas bėgant laikui kinta, ir blogiausias dalykas yra panikuoti dėl to, nes tai tampa savaime išsipildančia pranašyste“, – sakė ji.

52 metų rašytoja Jacqui Deevoy taip pat nusprendė teigiamai nusiteikti menopauzinės nemigos atžvilgiu. Tačiau iš pradžių ji tikrai kėlė nerimą.

„Iki tol miegodavau labai gerai ir girdavausi, kad man reikia dvylikos valandų miego,–pasakojo Jacqui, kuri gyvena Vakarų Londone ir turi keturis 14-25 metų vaikus. – Prieš kelerius metus ėmiau pabusti naktį ir kartais per naktį išmiegodavau vos tris valandas. Nors manęs nekankino karščio antplūdžiai, žinojau, kad tai susiję su hormonais. Dabar tikrai miegu kitaip nei anksčiau. Kartais nueinu miegoti pusę trijų nakties, o jau septintą atsibundu. Mėginau vartoti žolinių preparatų, bet niekas nepadėjo.“

Kaip ir Monica, Jacqui tiesiog susitaikė su pokyčiais. „Baisiausias dalykas yra kai apie ketvirtą ryto ima čiulbėti paukščiai ir tu suvoki, kad tau po kelių valandų reikia keltis, – sakė ji. – Galiausiai pakeičiau požiūrį ir nusprendžiau, kad gal man tiesiog nebereikia tiek daug miego.“

Tačiau juk turi būti koks nors šios problemos sprendimo būdas? „Iki šiol efektyviausias būdas yra kognityvinė elgesio terapija, – sako profesorius C. Espie'is. – Ji padeda žmonėms keisti požiūrį ir mąstyti ir elgtis miego atžvilgiu taip, kad sugrįžtų normalus miegas. Jeigu nemiga yra negydoma, ji gali likti ir pasibaigus menopauzei.“

Prieš tris mėnesius Barbara perskaitė apie internetinę pagalbos sau programą „Sleepio“, kuri yra paremta kognityvinės elgesio terapijos principais.

„Pirmas dvi savaites atsakinėji labai daug klausimų apie savo gyvenimo būdą ir miegą, o vėliau laikaisi miego trūkumo programos. Man nebuvo leista eiti miegoti anksčiau nei pirmą valandą nakties ir keltis vėliau nei septintą ryto, – pasakojo Barbara. – Tai buvo sunkiausia dalis, nes tikrai labai sunku nenusnausti. Suvokiau, kad pati prisipratinau prie blogo miego modelio, nes miegodavau dieną ir veikiausiai taip pat per anksti eidavau miegoti vakare. Negaliu ir apsakyti, kaip dabar džiaugiuosi, jog vėl galiu tiesiog atsigulti į lovą, išjungti šviesą ir užmigti. Vis dar būna pavienių bemiegių naktų, ir žinau, kad negaliu pagyti per naktį. Tačiau labai džiaugiuosi rezultatais, kaip ir mano vyras, kuris jau pastebėjo, kad mano nuotaika pastaruoju metu gerokai pagerėjo.“