Pasveikusios nuo vėžio moterys susiduria su nauju netikėtumu

Pasak Nacionalinio vėžio instituto Biobanko vadovės dr. Živilės Gudlevičienės, statistiniai duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, vis dažniau onkologinės ligos diagnozuojamos jauno amžiaus žmonėms (iki 35-40 m.). Dažniausias šių ligų gydymas – chemoterapija, kuri pažeidžia kiaušides. Todėl vis daugiau vėžiu sergančių moterų susiduria su nevaisingumo problema.

Šiuo metu pasaulyje yra patvirtintos metodikos vyrų lytinių ląstelių išsaugojimui (spermos šaldymas iki vėžio gydymo). Vyrai, kuriems yra diagnozuotas ir gydytas vėžys, turi puikias galimybes susilaukti savo genetinių vaikų, jei iki gydymo užsišaldo savo lytines ląsteles. Tiesa, ši procedūra Lietuvoje kol kas buvo atliekama tik privačiose klinikose. Kita vertus, moterims tokios paprastos alternatyvos nebuvo net už pinigus. Šiuo metu pasaulyje joms siūloma užšaldyti kiaušialąstes ar embrionus iki vėžio gydymo, tačiau tokios procedūros reikalauja papildomo pasiruošimo bei laiko jas atlikti, o diagnozavus onkologinę ligą laiko kiaušidžių stimuliacijai ar pagalbinio apvaisinimo procedūroms dažniausiai nėra. Be to, moteris gali neturėti partnerio.

„Po kiaušidžių pašalinimo ar vėžio gydymo moteris ne tik lieka nevaisinga, ji visą likusį gyvenimą turi vartoti hormonus. Esu girdėjusi kalbant vaikų hematologus, kad tos mergaitės, kurios pagyja nuo onkologinės ligos, bet vėliau sukūrusios šeimas negali susilaukti vaikų, patiria tokias emocines krizes, kad net sako: „Jau geriau tada būčiau mirusi“. Būtent šie moterų išgyvenimai mokslininkus paskatino ieškoti technologijų, kaip išsaugoti vaisingumą. Taip atsirado kiaušidės audinio šaldymas prieš vėžio gydymą. Paskutiniais duomenimis, pasaulyje po tokių procedūrų jau gimė 30 vaikų. Tai nėra plačiai taikoma procedūra – kol kas ji atliekama mokslinio tyrimo pagrindu, tačiau rezultatų apie neprigijimą nebuvo pateikta“, - pasakojo Ž. Gudlevičienė.

Živilė Gudlevičienė

Technologija atsirado, kad karjeros moterys galėtų atidėti gimdymą

Šią technologiją, kuri prieš keliasdešimt metų, galėjo būti tik fantastinių knygų ir filmų objektas, pasak mokslininkės, Lietuvoje per metus būtų tikslinga taikyti apie 100 moterų ir jaunų mergaičių.

„Kalbant apie kainą, technologijų yra įvairių. Visada galima rasti brangių komercinių medžiagų pakaitalus ir viską padaryti pigiau. Mes paskaičiavome, kad su viskuo procedūros savikaina yra iki tūkstančio litų. Reagentų, kuriuos mes gaminamės patys, kaina siekia vos apie kelis šimtus. Komerciniai reagentai kainuoja jau apie kelis tūkstančius. Kita vertus, komercinės medžiagos ir yra skirtos mokioms moterims, kurios šią procedūrą daro dėl savo patogumo. Kiaušides iš pradžių šaldydavo moterys, kurios norėdavo atidėti gimdyma tokiam amžiui, kai jau prasideda rizika genetiniams apsigimimams. Nusprendusios susilaukti vaiko, jos pasinaudodavo savo pačių jauna kiaušialąste, kuri galbūt dar neturi genetinių defektų. Tiesa, tai sukėlė nemenkas diskusijas, ar moteris dėl noro daryti karjerą turėti kelti grėsmę savo ateities vaikeliui. Tačiau pritaikyti šią metodiką onkologiniams ligoniams – labai sveikintinas dalykas“, - įsitikinusi Biobanko vadovė.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto ginekologo onkologo dr. Kastyčio Žilinsko, komerciniais tikslais ši technologija ypač paplito JAV. Moterys užšaldydavo kiaušidės audinį, kad gimdymą atidėtų iki 50-55 metų, kai jau bus susikūrusios gyvenimą, buitį, įgyvendinusios daugelį tikslų. Manoma, kad tai padarė ir rusų dainininkė Ala Pugačiova, panorusi vaiko būdama jau 64 metų, tačiau ji dirbtiniam apvaisinimui pasinaudojo surogatine motina. Šiaip ar taip ir dėl kiaušidžių užšaldymo iki šiol kyla nemažai etinių diskusijų – ar iš tiesų dėl pragmatinių paskatų verta bandyti apgauti gamtą. Kita vertus, vyrų spermos užšaldymas jau seniai neatrodo neetiškas. Pavyzdžiui, dviratininkas Lance'as Armstrongas, sužinojęs, kad serga vėžiu, prieš gydymą užšaldė savo spermą, kad būtų išsaugotas jo genetinis potencialas, ir vėliau iš jos susilaukė net trijų vaikų.

VUOI Onkoginekologijos poskyrio gyd. dr. Kastytis Žilinskas
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Lietuvoje kiaušidės užšaldytos jau dviem moterims

Mediko teigimu, pati procedūra susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių laparoskopiniu būdu ar laparotomijos metu paimama apie 5 kvadratinius milimetrus sveiko, gyvybingo kiaušidžių audinio. Toliau, naudojant modernias technologijas, audinys užšaldomas.

„Kai vėžio gydymo rezultatai tapo geri, kiaušidžių užšaldymas pradėtas taikyti ir vėžiu sergančioms moterims. Anksčiau vėžys būdavo suprantamas kaip mirties nuosprendis ir moterys nieko daugiau nenorėdavo, tik pasveikti. Dabar jau galvojama ne tik apie gyvybės išsaugojimą, bet ir apie tai, kaip grąžinti moteriai pilnavertį gyvenimą – pradedant hormonų veikla, baigiant reprodukcine funkcija. Mat po 2-3 chemoterapijos ciklų kiaušidės dažniausiai žūsta arba jų reprodukcinė funkcija neatsistato. Turint užšaldytą kiaušidės audinį ir jį implantavus atgal, moteris atgauna savo moteriškumą, mėnesinių ciklą be hormonų terapijos ir turi galimybę pagimdyti savo vaiką.

Techninė procedūros dalis nėra sudėtinga – su mūsų įranga ji nekelia techninių problemų. Tik, deja, susiduriame net su medikų skeptiškumu. Esą kam to reikia. Tačiau įsivaizduokime, moteris pagyja, gerai jaučiasi, nori gyventi visavertį gyvenimą, tačiau tik su skausmu gali stebėti, kaip kaimynė stumia vaiko vežimėlį“, - pasakojo K. Žilinskas.

Šiuo metu programa, praėjusi visus bioetinius patikrinimus, finansuojama valstybės, t. y. moterims nieko nekainuoja. Tiesa, pagal pasaulinius standartus taikomas amžiaus limitas – iki 39 metų. Lietuvoje atliktos dvi tokios procedūros. Viena moteris pati susirado informaciją ir pasiprašė tokios procedūros, kitai ji buvo pasiūlyta. Abi moterys jaunos – 22 ir 24 metų. Abiem buvo diagnozuoti kiaušidžių piktybiniai navikai, vienai iš jų net reikėjo šalinti abi kiaušides, bet buvo galima išsaugoti gimdą. „Kol kas jų gydymo prognozė gera – sekame jas įdėmiau nei kitas“, - sakė medikas.

Pasak pašnekovo, ši procedūra ypač svarbi jaunoms mergaitėms, kurios serga kraujo vėžiu. Dar viena svarbi vėžio lokalizacija, kuriai gali būti taikomas kiaušidžių audinio užšaldymas, – krūties vėžys. Kasmet Lietuvoje juo suserga apie 1200 moterų, dažnai jaunų.

Prieš gamtą nelaimėsi: moteriai duota 400 ovuliacijų

Kauno klinikų Ginekologijos skyriaus onkoginekologas Eimantas Švedas, dirbantis ir Malmės moterų klinikoje Švedijoje, patvirtino, kad technologiškai užšaldyti kiaušidžių audinį o vėliau atstatyti jo veiklą ir įvykdyti dirbtinį apvaisinimą, šiandien iš tiesų įmanoma. Kita vertus, tai liečia tik jaunas moteris.

„Net ir visiškai sveikoms kiaušidėms duotas tam tikras ovuliacijų skaičius: gamtoje sutvarkyta taip, kad moteris ovuliuoja apie 400 kartų, be to, bet kokios procedūros – kiaušidės audinio paėmimo procedūra, šaldymo-atšildymo procedūros, aišku, teigiamai kiaušidės audinio neveikia ir visada yra galimybė, kad šio proceso metu audinys bus pažeistas. Bent jau šiuo metu šios technologijos, taikytos vėžiu sergančioms moterims, efektyvumas, siekiant išgauti sveikus kiaušinėlius iš užšaldyto kiaušidės audinio, nėra aukštas – gerokai mažesnis nei 50 proc. Pagaliau, piktybinės ligos nenuspėjamos – mes nežinome, kada jos gali atsinaujinti. O ir žmogaus gyvenimo nesuplanuosi. Gali ateiti idealus laikas pastoti, o partnerio nėra. Taigi tai tik labai geras medikų noras bent jau užtikrinti galimybę pastoti.

Todėl ir technologijos panaudojimas komercijos tikslams, mano manymu, turi labai menką ateitį. Moteris gali nieko nepešti, o paimtas audinys sumažina natūralų kiaušidžių rezervą: tokiu būdu moteris netenka dalies savo kiaušidžių funkcijos. Mes, medikai, neretai susiduriame su atvejais, kai moterys nukelia vaiko gimimą iki paskutinės ribos ir perlaukia – sumažėja vaisingumas ir nebegali pastoti. Be to, kol laukiama idealaus laiko gimdyti, ateina kitos ligos. Todėl ekologiniai jaunų žmonių judėjimai Vakaruose kategoriškai pasisako: gimdyk vaiką, kol jaunas. Klasikinė rekomendacija – gimdyti iki 35 metų, nes vėliau didėja apsigimimų rizika“, - teigė medikas.

Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė taip pat girdėjusi apie šią technologiją, tačiau pabrėžė, kad ji eksperimentinė.

„Girdėjau, kad Lietuvoje atliktos tokios kelios operacijos, bet paimti kiaušidžių audinį nesudėtinga. Svarbiau – ar bus rezultatas. Vaikų kol kas nėra, yra tik teoretiniai pamąstymai. Ir mūsų Pagalbinio apvaisinimo įstatyme bus numatyta, kad sergant vėžiu arba senkant kiaušidžių funkcijai galima paiimti kiaušialąstes ir jas užšaldyti. Bet koks bus rezultatas, kai mes jas panaudosime pagalbiniam apvaisinimui, jau kitas klausimas. Galima tokiems dalykams, aišku, pasitelkti surogatinę motinystę, bet pas mus įstatymiškai ji tikrai bus uždrausta. Be to, skaičiau nuomonę, kad jeigu kiaušialąstė užšaldoma, galimas didesnis apsigimimų skaičius. Šios technologijos panaudojimą norint tiesiog atidėti gimdymo laiką, vertinu labai skeptiškai. Patarčiau subrendusiai moteriai iki 35 metų, vėliausiai – iki 40-ties, pagimdyti. Jei pradėsi gimdyti 50-ties, reikia pagalvoti, kaip atrodysi, kai vesi vaiką į darželį ar mokyklą. Atrodysi kaip močiutė, ne mama – ir vaikui bus trauma. Kitas klausimas, jei vaikas – netyčiukas“, - svarstė buvusi ginekologė.