Neįgalumo ir darbingumo nustatymo užkulisius DELFI komentatoriai vadino valstybės cinizmo viršūne.

Reaguodama į kritiką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informavo, kad iškeltų klausimų aptarti rinkosi ministerijos vadovybės atstovai, SADM Socialinės aprėpties departamento bei NDNT vadovai.

„Šiai tarnybai pavesta iki Naujųjų atlikti statistinę analizę apie onkologiniais susirgimais sergantiems asmenims nustatytų darbingumo lygio procentų koreliaciją su ligos stadija“, – DELFI informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas spaudai Arūnas Malinovskis.

Pasak jo, darbingumo lygį NDNT nustato remdamasi asmenį gydančio gydytojo siuntimu ir prie jo pridėtais medicininiais dokumentais. Todėl minėtos analizės rezultatai bus svarstomi kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, kad būtų rasti optimalūs sprendimai ir kriterijai adekvačiam onkologinėmis ligomis sergančių asmenų darbingumo lygiui nustatyti arba kad būtų sudarytos galimybės ilgiau tęsti laikino nedarbingumo pažymėjimą.

Nukenčia finansiškai

Kaip DELFI informavo „Sodros: atstovas spaudai Martynas Žilionis, šiuo metu darbingumo lygiui nustatyti į NDNT asmenys siunčiami ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai arba po 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių.

Tačiau NDNT direktoriaus pavaduotojo A. Garšvos teigimu, būtent per anksti į tarnybą atsiųsti žmonės, kuriems nustatomi darbingumo procentai, labiausiai nukenčia finansiškai.

„Tuo metu, kai ligonis gydomas, jam taikoma chemoterapija, radioterapija, priklauso nedarbingumo lapelis. Jūs parodykite man, kur įstatymuose minima, kad nedarbingumas negali būti tęsiamas tiek, kiek reikia žmogui? – klausė A. Garšva. – Nedarbingumo lapelis duodamas gydymo laikotarpiui, o ne 6 mėnesiams ar 180 dienų. O kad gydytojai netęsia to lapelio, kaip čia gražiai pasakius, yra tam tikras įstatyminės bazės nežinojimas“.

DELFI skaitytojų teigimu, tai – tik teorija, kuri neveikia praktiškai.

„Netiesą sako dėl darbingumo tęsimo. Gulėjau ligoninėje 7 mėnesius (bet nepasveikau), iš jų šešis tęsė nedarbingumą, septintą mėnesį po gydytojo krūvos popierių rašymo „Sodra“ dar pratęsė vienam mėnesiui, o po to, nors dar buvau nemobili, turėjo mane vežti į NDNT nedarbingumo lygiui nustatyti. Taip kad ponas turėtų neklaidinti skaitytojų“, – rašė viena iš komentatorių.

Kiek iš tiesų gali tęstis nedarbingumas susirgus?

„Sodra“ atstovo spaudai dar kartą paprašėme patikslinti, ar tiesa, kad nedarbingumas nepasveikusiam ligoniui gali būti tęsiamas daugiau nei 6 mėnesius. Taip pat, ar tiesa, kad paskubėję kreiptis į NDNT lėtinėmis ligomis sergantys žmonės jų paūmėjimo atveju patiria finansinių nuostolių, nes po NDNT išvados jiems ligos pašalpa gali būti mokama tik iki 90 dienų per metus.

Kaip išsiaiškino M. Žilionis, kiek tęsti nedarbingumą visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas ir gydytojų konsultacinė komisija (GKK).

Pagal įstatymus, kai darbingumo sutrikimas yra laikinas ir darbingų asmenų sveikatos būklė neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, aukščiau minėti kreipimosi į NDNT terminai netaikomi, žmonės į NDNT nesiunčiami.

Išduodant pažymėjimą ilgesniam terminui,nei numatyta, asmens sveikatos būklė bei darbingumas vertinamas GKK posėdyje.

„Paprasčiau tariant, baigiasi minėtos 122 kalendorinės dienos, tuomet GKK gali nuspręsti toliau tęsti laikinąjį nedarbingumą. Po to dar ir dar. T. y., taisyklėse nenustatyta, kiek kartų daugiausia gali būti tęsiamas laikinas nedarbingumas“, – patikino „Sodros“ atstovas.

Atsakydamas į klausimą, ar anksčiau, nei pasveiko nusiųstas į NDNT žmogus gali finansiškai nukentėti, kaip minėjo A. Garšva, M. Žilionis tai patvirtino: „Jeigu asmeniui mokama netekto darbingumo pensija, pagal taisykles gydytojai laikinojo nedarbingumo pažymėjimą jam gali išrašyti ne ilgesniam nei 90-ies kalendorinių dienų terminui per vienerius kalendorinius metus“.

Ministrė: visiems valstybė turi užtikrinti pagalbą atsitikus nelaimei

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinslienė DELFI teigė, kad paviešintos istorijos ją labai neramina. „Iš karto pavedžiau tarnybai ištirti situaciją“, – sakė ministrė.

Pasak A. Pabedinskienės, ji prieš gerus metus kreipėsi į tuometį Sveikatos apsaugos ministrą dėl neįgalumo nustatymo problemų.

„Visų žmonių pajamos jiems turi užtikrinti orų gyvenimą. Nenoriu išskirti neįgalaus, senjoro, jauno žmogaus ar šeimos – visiems valstybė turi užtikrinti pagalbą atsitikus nelaimei. Tik priminsiu, kad tikrai stokojantys gali gauti ne tik išmokas, bet ir pašalpas, kurias dabar skirsto savivaldybės, vietoje geriau matančios, pažįstančios konkrečius žmones, kuriems gali skirti būtiną ir tikslingą piniginę ar kitokią pagalbą“, – pabrėžė ministrė.

Kai nepaeina, važiuoja

NDNT direktoriaus pavaduotojo A. Garšvos atsakymai į DELFI klausimus sulaukė ne tik kritikos ir komentarų. Žmonės aktyviai dalijosi savo skaudžiomis patirtimis.

„Aš tamstai (A. Garšvai – DELFI) pasakysiu konkretų pavyzdį iš esmės: mano sesuo susirgo krūties vėžiu. Ji niekur neieškojo pažįstamų, per kuriuos komisijai galėtų sumokėti pakištuką, todėl birželį NDNT jai nustatė pirmojo lygio nedarbingumą iki 25 procentų. Rugsėjo mėnesį ji mirė. Tai gal iš šito komentaro ką nors suprasite, ar tai irgi traktuosite kaip susapnavimą. Cinizmo viršūnė jūsų papostringavimai“, – piktinosi vienas iš daugiau nei 100 komentatorių.

Sarkoma serganti moteris rašė, kad dabar jau turi 3 neįgalumo grupę: „Būdavo dienų, kai nesugebėdavau nueiti ir 500 metrų. Tada sėsdavau į mašiną ir važiuodavau. Kartais statydavau mašiną į neįgaliojo vietą, jei nerasdavau kitur. Taip, aš neįgali, bet dauguma sako, kad gerai atrodau ir mano automobilis apynaujis. Pora kartu teko patirti teisuolių įsiūtį. Aš tiesiog nesuprantu, kodėl neįgalusis įsivaizduojamas tik vežimėlyje ir tik labai suvargęs“.

Įsidarbino – sumažino neįgalumą

Prieš kelerius metus infarktą patyręs DELFI skaitytojas, kuriam buvo šuntuota širdies kraujagyslė, įstatytas aortos vožtuvo protezas, kas antrus metus priverstas kęsti sudėtingas širdies procedūras.

„Vaikštau sunkiai. Jaučiu dusulį. Be poilsio užlipu tik į antrą aukštą. Sergu širdies nepakankamumu, progresuoja aterosklerozė. Tinsta kojos. Vaistai iki gyvenimo galo. Prieš trejus metus man nustatė 40 proc. darbingumą ir įdavė raštą liepdami ieškotis darbo. Ieškojau ir pats. Tik visur iš manęs šaipėsi: 60-metis ir dar širdininkas niekam nereikalingas. Greit vėl reikės stoti prieš komisiją. Nežinau, kuo baigsis. Pažįstu žmogų, kuriam buvo žarnyno vėžys. Žmogus pakėlė tris operacijas. Irgi turėjo tokį pat neįgalumą. Iki ligos dirbo inžinieriumi. Įmonė pakvietė padėti tvarkytis su brėžiniais. Braižė, gaudamas dar apie tūkstantį „į rankas“. Atėjo laikas stoti prieš komisiją ir neįgalumas buvo sumažintas. Vien dėl to, kad dirbo. Dabar jam 63, jis niekam nebereikalingas, vaikšto sudžiūvęs ir geltonas. Atidavė valstybei 43 darbo metus, o gyvena iš 720 litų pensijos“, – rašė vyras.

Siūlė montuoti ratus

Pasak kito komentatoriaus, nors širdyje metalai, jis nenori būti kažkieno išlaikytiniu. Iki invalidumo dirbo 40 metų ir buvo ypač sunku susitaikyti su tuo, kad nebedirbs.

„Nedarbingumas man buvo stresas. Įsivaizduokit, žmogus visada buvo gerbiamas, reikalingas, kviečiamas dirbti, juo buvo pasitikima - ir staiga jis tampa niekam nebereikalingas. Šiukšlė. Užsiregistravau Darbo biržoje, kaip ir buvo liepta. Ten niekas nieko neįdarbina ir darbo nesiūlo. Ten gražios moterys gauna atlyginimus už nieką. Eini pats ir ieškaisi darbo. Atrodo susitari, bet po susitikimo atsiprašo ir atsako. Ir taip vienoje vietoje, kitoje, trečioje. Ir paskui spjauni į viską. Ant kojų stovėti sudėtinga. Sutino, tad nešioju dviem numeriais didesnę avalynę, o Darbo birža pasiūlė vieną vienintelį darbelį – montuoti ratus ir padangas servise. Kai nuėjau, iš manęs tik pasijuokė, mat niekada tokio darbo nebuvau dirbęs. Pensija tikrai nesiskundžiu. Gaudavau didelį atlyginimą, didelis darbo stažas leidžia visai padoriai gyventi. Tačiau mano pageidavimas toks – aš atsisakau savo pensijos dėl darbo vietos pagal mano amžių ir sveikatos būklę. Aš kruopštus, sąžiningas, punktualus, be žalingų įpročių. Duokit man darbą, ir aš moku visus mokesčius, ir manęs išlaikyti nereikia. Man reikalingi tik du laisvi pusdieniai per mėnesį – priduoti kraują ir apsilankyti pas gydytoją“, – rašė DELFI skaitytojas.

Kaip komentaruose pripažino „Darbo biržos“ darbuotoja, ji neretai susiduria su negalią turinčiais žmonėmis, kurie „priversti registruotis, bet jų įdarbinti neįmanoma“.

Po dviejų stuburo išvaržų staiga tapo „darbingesnė“

Atgarsio sulaukė ir NDNT direktoriaus pavaduotojo teiginys, kad tarnybai neliepta taupyti lėšų. Viename jų rašoma: „Melas, kad neliepta nustatinėti mažiau darbingumo. Mano vaikui nustatė didesnį darbingumą kaip tik tais 5 proc., nuo kurių priklauso išmokų ir lengvatų dydis. Tačiau jo situacija nepasikeitė nė per milimetrą – ranka neataugo! Protezai kaip buvo nuo vaikystės tik kosmetiniai (ne funkciniai), taip ir liko. Kuo dabar jis ,,darbingesnis“, nei buvo – mįslė...“

Panašią istoriją papasakojo ir kita komentatorė, kurios sesuo „po dviejų stuburo išvaržų staiga ėmė ir tapo „darbingesnė“. Taip pat vos keliais procentais. Bet darbo dėl to rasti lengviau nepasidarė. Negali nieko kiloti, ilgiau stovėti, sėdėti ar vaikščioti. Kaip pati sako, svajonių darbas – „bobute“ muziejuje. Bet tokio nerasi nė su žiburiu, bobutės ir užsėdusios. Ligoniai gal ir gali kažkokį darbelį dirbti, bet koks tikslas darbdaviui priimti ,,pusiau darbingą“, jei gali pasirinkti iš sveikų?“