Anot Kauno klinikų atstovės Mildos Dambrauskienės, prieš keletą mėnesių Chirurgijos klinikos gydytojas koloproktologas dr. Saulius Švagždys, neurochirurgas Andrius Radžiūnas, anesteziologas dr. Gediminas Banevičius ir du kolegos iš Suomijos atliko unikalias operacijas. Minimoms pacientėms tuomet įdėti elektrodai, kurie buvo prijungti prie išorėje esančio stimuliatoriaus.
„Po operacijos šioms moterims tris savaites taikyta išorinė stimuliacija. Kadangi išmatų laikymo funkcija pagerėjo daugiau nei 50 proc., buvo ieškota galimybių įsigyti nuolatinius stimuliatorius ir įvesti po oda, kad pacientės galėtų komfortiškai gyventi, užmiršdamos buvusią problemą", - pasakojo dr. S. Švagždys.
Testavimo rezultatai buvo teigiami, abi pacientės pajuto žymų pagerėjimą. Deja, reikalingos priemonės kol kas nekompensuojamos. Tačiau „Medtronic" kompanija nusprendė nepalikti šių ligonių likimo valiai ir joms reikiamas priemones davė nemokamai.
„Problema, kuri vargina šias moteris, yra tikrai didžiulė. Žmonių ji laikoma gėdinga patologija, todėl tokių pacientų nėra daug. Jie gyvena uždarą gyvenimą, apie savo problemą nesipasakoja net artimiesiems. Retas drįsta apie tai prisipažinti savo gydytojui," - patirtimi dalijasi koloproktologas dr. S. Švagždys.
Iki šiol tokia operacija Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) buvo atlikta tik vieną kartą Vilniuje, kai jaunam pacientui elektrodą ir stimuliatorių nemokamai pateikė ta pati kompanija. Neuromoduliacija šiuo aparatu Europoje taikoma nuo 2000 metų, ir jau implantuota daugiau nei 6,5 tūkst. stimuliatorių, padedančių įveikti tuštinimosi sutrikimus.
Kryžmens nervų neuromoduliacija - nauja galimybė tokiems Lietuvos pacientams. Aparato siunčiami elektros impulsai stimuliuoja kryžmens nervus ir atkuria šlapimo pūslės, žarnyno, išorinių šlaplės bei išangės sfinkterių funkciją, užtikrina koordinuotą smegenų, dubens dugno, žarnų ir sfinkterių raumenų veiklą. Pirmiausia atliekamas testavimas - bandomoji stimuliacija. Jei ji sėkminga, - simptomų sumažėja daugiau nei perpus, tuomet pacientui rekomenduojama implantuoti nuolatinį stimuliatorių.
Statistikos duomenimis, tokie sutrikimai vargina 2-10 proc. visų žmonių. Tačiau tikrasis šios problemos mastas nežinomas, nes daugelis pacientų nedrįsta kreiptis į medikus ir patiriamą diskomfortą kenčia neieškodami pagalbos. Tačiau neišvengiamai tai riboja socialinį gyvenimą, nes gėda, nerimas ir baimė viešoje vietoje patirti nemalonumų dėl tokios problemos juos verčia likti namuose.
Eltos korespondentė Birutė Mačienė
