Neigia nuostatą, kad sveikas organizmas – šarminis

Pasak mediko, nors tradiciškai teigiama, kad jeigu norime būti sveiki, turime palaikyti šarminę organizmo terpę ir vengti ją rūgštinančių produktų, iš tiesų virusai yra šarminės prigimties, todėl kaip tik puikiai tarpsta panašioje terpėje. Todėl norėdami būti sveiki, turėtume nemalšinti skrandžio rūgštingumo, kuris mažėja su amžiumi: 60-mečio žmogaus skrandis išskiria penkis kartus mažiau druskos rūgščių nei 20-mečio.

„Daug kalbama apie rūgštinės terpės žalą bei šarminės naudą. Pavyzdžiui, manoma, kad skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa – liga, kurią sukelia padidintas skrandžio rūgštingumas, todėl visais įmanomais būdais stengiamasi jį mažinti. Pagaliau tai pavyksta. Ir kas nutinka? Žmogus, priešingai nei tikėtasi, jaučiasi dar blogiau“, - tikino DELFI pašnekovas.

Pasak jo, per parą mūsų organizme susidaro kilogramas senų ląstelių. Šitas ląsteles turi panaikinti rūgštys. Geriausiai tam tinka druskos rūgštys, todėl medikas pataria praėjus pusvalandžiui po valgio sučiulpti šiek tiek druskos (ant peilio galiuko). „Nereikia bijoti druskos. Natrio chloridas būtinas mūsų kraujo ląstelių atsistatymui ir jis organizme tikrai nenusėda. Kai jo trūksta, pamėlynuoja akių baltymai, šąla rankos. Akmenys susidaro iš kitokių druskos darinių. Tačiau druska turi būti paprasta, nejoduota, nes pastaroji būna jau apdorota. Šviežias daržoves reikėtų valgyti tik pasūdytas, taip pat sūdyti būtina mėsą“, - teigė D. Naumovas.

Pasak jo, mūsų protėviai, skirtingai nei mes, valgė labai daug raugintų daržovių. Be kopūstų ir agurkų, rauginti galima burokėlius, česnakus, pomidorus, baklažanus, aguročius, paprikas. Kodėl sveika valgyti raugintas daržoves, aiškina labai rimta teorija. Mūsų organizmas susideda iš rūgščių, kitaip tariant, organizme vyksta dvejopas procesas: viena vertus vyksta procesai, susiję gyvais audiniais – acto ir elektronų pagrindu, kita vertus, vyksta su alkoholiais ir fotonais susiję pokyčiai. Viskas, kas išaugo fotosintezės pagalba ir nebuvo apdirbta mielėmis arba surauginta, šarmina organizmą.

Sveika sriuba – tik iš raugintų daržovių

D. Naumovas teigia revoliucingą postulatą – taip mūsų pamėgta sriuba yra labai nesveikas patiekalas. Neraugintos daržovės, kai jos verdamas, tampa ne naudingos, o žalingos mūsų organizmui, kadangi jos nebetenka savybės suskilti iki rūgščių. Ypač blogai virti žalias lapines daržoves, pavyzdžiui, špinatus.

Pasak mediko, per parą organizmas susintetina apie litrą acto rūgšties, o ji svarbiausia palaikyti imunitetui. Gaudami pakankamai acto rūgšties dėl kitų ligų gydomi pacientai stebisi, kad jie nustojo sirgti peršalimo ligomis arba pasveiksta per keletą dienų, nors anksčiau sirgdavo kelias savaites. Ne veltai daugelio preparatų nuo peršalimo sudėtyje taip pat yra acto rūgšties.

„Beje, žmoguje nėra receptorių, kurie atskirtų rūgštinį produktą nuo šarminio. Rūgštų skonį burnoje gali sukelia ir vienoks, ir kitoks maistas. Pavyzdžiui, suvalgius neprinokusį obuolį, kuris yra rūgštus, galime „užsidirbti“ gastritą arba bent jau viduriavimą. Išsitraukę iš stiklainio raugintą obuolį, galime šiuos negalavimus išsigydyti, nors šis obuolys – taip pat rūgštus. Citrina yra rūgšti, bet ji šarmina organizmą, todėl visiškai netinka sergant peršalinimo ligomis. Peršalus reikia vartoti ne citriną, o citrinos rūgštį – nedidelį kiekį, tiesiog ant peilio galiuko. Tai labai padeda apsisaugoti nuo virusinių infekcijų“, - aiškino pašnekovas.

Kai mes valgome mėsą, žuvį, kiaušinius, šis maistas taip pat tampa acto rūgštimis organizme, todėl D. Naumovas nesiūlo atsisakyti mėsos, nors prisipažįsta pats ją valgantis itin retai.

„Mano manymu, jei žmogus dirba sunkų fizinį darbą, jis turi valgyti mėsos. Biurų darbuotojai turėtų valgyti kuo daugiau šiltų patiekalų iš raugintų daržovių. Pats sveikiausias produktas, kuriuo mes „gydome“ savo pacientus, – barščiai iš raugintų daržovių. Jei kasdien valgysite tokią sriubą, nustosite sirgti, kadangi šios daržovės gamina mūsų organizme acto rūgštis. Valgant sriubas iš virtų neraugintų daržovių, atvirkščiai, gadiname savo sveikatą, kadangi tokia sriuba šarmina organizmą, mažina skrandžio rūgštingumą ir kaupia organizme druskas, taigi silpnina imunitetą. Virtas daržoves taip pat galima valgyti, tačiau ne šaltas. Tuomet jos sukelia kitokias reakcijas organizme. Šviežios daržovės jau nėra tokia blogybė, tačiau salotas iš jų reikia valgyti ne su aliejumi, o su grietine. Aliejus lėtina virškinimo procesą, dėl to prasideda ir vidurių pūtimas. Jei norime daržoves užpilti aliejumi, būtina jį maišyti su actu. Galima pasidaryti tokį padažą: susmulkinti svogūno galvutę, apšlakstyti actu ir pridėti aliejaus“, - pasakojo gastroenterologas.

Pasirauginti daržovių labai paprasta namų sąlygomis – daržoves nuplauti, sudėti į indą ir užpilti verdančiu vandeniu, pridėti 1-2 arbatinius šaukštelius druskos 1 litrui vandens. Ant viršaus uždėti ąžuolo arba serbentų lapų arba krienų, krapų ir prispausti. Laikyti 2-3 savaites.

Tinkamiausia mėsa mūsų organizmui – kiauliena

Pašnekovo teigimu, tinkamiausia mėsa mūsų organizmui – kiauliena, kadangi jos molekulės labai panašios, todėl ši mėsa pasisavinama net 90 proc. Taip pat labai naudingi kiaulienos lašiniai, ypač ištrinti česnaku, kuris labai palengvina jų virškinimą, o jautienos ir avienos riebalai – kenksmingi. Mūsų sąnariams taip pat labai naudinga šaltiena. Beje, moterims mėsos reikia kur kas mažiau nei vyrams, kadangi moteriškas kūnas neturi tokios apimties raumenų ir jam nereikia tiek energijos.

Dmitrijus Naumovas

„Mūsų virškinimo sistema – tarsi dviejų dalių variklis. Pirmoje dienos pusėje labiau aktyvus skrandis, vadinasi labiau tinka rūgštinantis maistas – mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, sūris, kefyras, raugintos daržovės, grybai. Mat tik ryte organizme gaminami fermentai, kurie padeda virškinti mėsą. Vakare mėsa pradės tiesiog pūti virškinamajame trakte, kadangi antroje dienos pusėje aktyvesnė dvylikapirštė žarna, kuriai reikalingas šarminis maistas – šviežios daržovės, įvairios košės, švieži vaisiai. Daržovės ir vaisiai – pagrindinis ląstelienos, kuri aktyvina virškinamojo trakto veiklą, šaltinis. Ypač sveikas vaisius, turintis organizmui valomąjį poveikį – obuoliai“, - aiškino D. Naumovas.

Taigi grūdai mums reikalingi, bet jie, mediko teigimu, netinka pusryčiams. Be to, jie nedera su vaisiais, kurie taip pat šarmina organizmą, – geriausia juos valgyti vėlgi su raugintomis daržovėmis. Turintiems problemų su virškinimu jis pataria vengti avižinės košės, kuri labai mažina skrandžio rūgštingumą.

Sveikuolė tikina išsigydžiusi šarminiu maistu

Tarp mitybos specialistų vyrauja nuostata, kad organizmo pusiausvyrai palaikyti vis dėlto reikia 70 proc. šarminančio ir apie 30 proc. rūgštinančio maisto

„Kiekvienas žmogus valgydamas ir gerdamas su maistu gauna rūgštinių ir šarminių medžiagų. Tačiau dažno lietuvio mitybos įpročiai nėra optimalūs: per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojamas riebus maistas, sureikšminamas daug baltymų turintis maistas (mėsa, įvairios dešros, sūris, kiaušiniai). Daug baltymų turintys maisto produktai organizme suskyla iki rūgščių. Todėl siekiant palaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, reikia pakankamai valgyti šarminėmis savybėmis pasižyminčių šviežių daržovių ir vaisių“, - teigė Lietuvos olimpinio sporto centro sportininkų mitybos specialistas dr. Marius Baranauskas.

Šarminį maistą sudaro daugelis daržovių: špinatai, balti, žiediniai ar rauginti kopūstai, salierai, petražolės, morkos, cukinijos, bulvės, ridikėliai, pomidorai, svogūnai, česnakai, paprikos, agurkai, šparaginės pupelės, taip pat vaisiai (bananai, vynuogės, greipfrutai, vyšnios, ananasai, apelsinai, persikai, razinos bei citrinos). Labiau šarminėmis savybėmis taip pat pasižymi daugelis gėrimų – įvairių vaisių (citrinų, apelsinų, obuolių) sultys, raudonas ir baltas vynas, mineralinis vanduo, kava, žalioji, juodoji, vaisinė arbata, rūgpienis. Tačiau visi kiti pieno produktai (pienas, jogurtas, sūris, varškė) daugiau ar mažiau pasižymi rūgštinėmis savybėmis. Organizmą rūgština daugelis riešutų (migdolų, graikinių, žemės), išskyrus lazdyno, įvairūs grūdiniai produktai.

Lietuvos vegetarų draugijos prezidentė Ksavera Vaištarienė taip pat įsitikinusi, kad maistas turi šarminti organizmą. Jos teigimu, kraujo pH turi būti apie 7.35 – tai galima pasiekti tik valgant dvigubai daugiau vaisių ir daržovių nei visų kitų produktų. Anot pašnekovės, šiek tiek rūgština ir ankštinės daržovės, tačiau jeigu kitų daržovių ir vaisių vartojama daug daugiau, rūgštys visiškai neutralizuojamos.

„Bet koks virtas maistas, net ir daržovės, jau praranda savo gerąsias šarminimo savybes, todėl jei tam tikrų daržovių negalima valgyti žalių, jas reikėtų termiškai apdoroti labai trumpai. Pavyzdžiui, lęšių, žirnių, avinžirnių visai nereikia virti – užtenka per naktį pamirkyti šaltame vandenyje. Reikia virti tik pupeles, nes jos turi gliukozido, kuris turi būti suardytas karščiu. Grikius užtenka šaltame vandenyje pamirkyti vos tris valandas – ir jau galima pilti aliejaus, dėti prieskonių bei valgyti kaip košę. Išmirkytus ryžius jau reikėtų apvirti ir palikti pusvalandžiui po pagalve. Šiaip jau jokių kruopų nereikia virti iki susiklijavimo, kai jose nieko nebelieka – pavirei penkias minutes ir užtenka. Viskas, kas virta, jau yra neorganiniai elementai, kurie mūsų organizmui nereikalingi. Aš pati grindžiu mitybą šiais principais jau 30 metų. Už pusmečio man bus 80 metų, bet mano tikrasis biologinis amžius – 45. Žmonės, kurie valgo mėsą, sūrius, varškes, sulaukę 60-ties fiziologiškai būna kaip 90-mečiai“, - aiškino prieš kelis dešimtmečius maistu sunkias ir nepagydomas ligas išsigydžiusi moteris.