Nustebino dviveidystė: medikai pataria tai, ko patys niekada nedarytų

Būtina valgyti pusryčius, nes tai padės numesti svorio. Dantis geriau išvalo elektrinis dantų šepetukas. O peršalus reikėtų vengti pieno produktų. Tai yra tik kelios mantros, kurias kartoja medikai.

Tačiau kai kurie jų ne tik jomis abejoja, bet ir elgiasi priešingai, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Laikraštis apklausė kelis pirmaujančius savo srities ekspertus, kokių taisyklių jie nesilaiko.

Odontologas – prieš elektroninį dantų šepetėlį

Dauguma odontologų sako, jog elektrinis dantų šepetukas dantis išvalo geriau. Tačiau keliose Londono ligoninėse dirbantis burnos chirurgas Luke'as Cascarinis sako, kad valytis dantis paprastu šepetėliu yra geriau. Jo teigimu, elektrinis šepetukas sukuria apgaulingą saugumo jausmą, jog tereikia jį įsikišti į burną ir jis už jus padarys visą darbą.

„Dėl to dantis valysite aplaidžiai, – sako jis. – Valydamas dantis paprastu šepetėliu, kuriuo aš ir naudojuosi, jauti, kad valaisi dantis ir išvalai visas vietas, ypač prie dantenų. Jeigu dantis valysite dvi minutes, dantis išsivalysite taip pat, jei ne geriau, nei naudodamiesi elektriniu šepetėliu.“

Chiropraktikas, kuris skaudančią nugarą šaldo, o ne šildo

Standartinis patarimas yra skaudančią vietą šildyti. Tačiau Britanijos chiropraktikų asociacijos narys Timas Hutchfullas mėgsta šaltį. „Klaidingai manoma, kad ledas sulėtina kraujotaką, todėl skausmas ir uždegimas stiprėja, – sakė jis. – Iš tiesų yra priešingai.“

Jo teigimu, karštis gali sustiprinti uždegimą ir skausmą. „Šiluma tikrai gali pagreitinti kraujotaką, nes išsiplečia kraujagyslės. Dėl to sumažėja raumenų spazmai. Tačiau šių spazmų funkcija yra apsaugoti pažeistą ir uždegimo paveiktą sąnarį. Jeigu panaikinsite spazmą, galite dar labiau pakenkti sąnariui. Skausmas ir spazmas gali praeiti valandai ar dviem, tačiau vėliau grįš ir bus stipresnis.“

O šaldant skaudančią vietą kraujagyslės susitraukia ir išstumia uždegimo sukėlėjus. Vėliau kraujagyslės išsiplečia ir leidžia kraujui pateikti į skaudamą vietą ir sumažinti skausmą ir uždegimą.

Dietologė, kuri negeria vandens litrais 

Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja moterims per dieną išgerti 1,6 litro – maždaug aštuonias stiklines – skysčių. Vyrams rekomenduojama išgerti du litrus (10 stiklinių). Daugelis mano, kad tai yra rekomendacija gerti vandens, tačiau nepriklausoma dietologė dr. Sarah Schenker pažymi, kad svarbūs yra skysčiai, bet ne vanduo.

„Todėl neprievartauju savęs ir negeriu daug vandens, nes yra labai daug būdų mums gauti skysčių. Mes galime valgyti sriubos, gerti kavos ir arbatos. Manoma, kad kofeino turintys gėrimai varo iš organizmo skysčius. Iš tiesų kava yra stimuliantas, kuris verčia žmogų eiti į tualetą. Bet ji nėra diuretikas, kuris priverčia organizmą pagaminti daugiau šlapimo. Todėl geriant kavą skysčių prarasite ne ką daugiau nei gerdami vandenį“, – paaiškino dietologė.

Konsultantas svorio klausimais, kuris nevalgo pusryčių

Medikai daugybę kartų kartoja, kad būtina valgyti pusryčius, nes tai esą suaktyvins medžiagų apykaitą, skatins deginti kalorijas ir neleis persivalgyti vėliau dienos metu.

Tačiau „Healthier Weight“ klinikų konsultantas širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologas dr. Davidas Ashtonas sako, kad nėra nieko blogo atsisakyti pusryčių. „Dažnai man ryte nesinori valgyti, todėl nevalgau. Medžiagų apytaka veiks tikrai ne prasčiau nei suvalgius dribsnių, kurių iš tiesų nenorėjau. Nėra pagrįstų įrodymų, kad dienos metu suvalgysi daugiau, jei nepusryčiavai. Svarbiausias veiksnys, kuris apsprendžia, kaip greitai deginame kalorijas, yra riebalų ir raumenų santykis, kadangi raumenys sunaudoja daugiau energijos, net ir ilsėdamiesi“, – sakė medikas.

Migrenos specialistas, kuris negeria vaistų nuo galvos skausmo

Standartinis patarimas yra išgerti ibuprofeno vos tik pajuntate, kad prasideda migrenos priepuolis, kad jį sumažintumėte. Tačiau Londone veikiančios „King’s College“ ligoninės galvos skausmų specialistas dr. Andrew Dowsonas sako, kad to nedaro ir pirmiausia išgeria kelias pintas vandens.

„Iš tikrųjų nežinau, kodėl tai veikia. Veikiausiai galvos skausmą sukelia dehidratacija, – sako jis. – Ir jeigu tik galvos skausmas nepraeina išgėrus vandens, tuomet išgeriu tabletę ibuprofeno.“

Peršalimo ekspertas, kuris sloguodamas geria pieno

Daugelis žmonių peršalę vengia pieno, nes jis, kaip sakoma, organizme padidina gleivių kiekį, dėl ko sloga paūmėja. Tačiau Kardifo universiteto peršalimo instituto direktorius profesorius Ronas Ecclesas geria pieno kai būna peršalęs.

„Nereikia atsisakyti pieno peršalus. Jame yra daug vitaminų ir mineralų bei kitų būtinų medžiagų, kurios yra naudingos, jeigu nesinori valgyti, – sakė jis. – Be to, jei turite temperatūros ir gausiai prakaituojate, gali ištikti dehidratacija.“

Miego guru, kuris miega mažiau nei 8 valandas

„Tai, kad reikia miegoti bent aštuonias valandas, yra mitas, – sako Loughborougho universiteto Miego tyrimų centro direktorius profesorius Jimas Horne'as. – Svarbiausia yra miego kokybė. Jeigu ramiai išmiegosite šešias valandas, tai bus geriau nei miegoti dešimt valandų miego su pertraukomis. Todėl visai nepergyvenu, jei miegu mažiau nei aštuonias valandas.“

Profesorius pridūrė, kad jeigu dienos metu jaučiatės mieguistas, išskyrus energijos sumažėjimą popiet, kas yra normalu, – tuomet jums tikrai trūksta miego. Jeigu esate žvalus, nėra dėl ko nerimauti. Be to, visiškai normalu atsigulti pogulio.

„Žmogaus organizmas yra taip sukurtas, kad jam per parą reikia pamiegoti du kartus: ilgai – naktį ir trumpai – popiet. Vos 20 minučių nusnaudęs būsite žvalus ir energingas, tačiau kadangi miegas nebus gilus, galėsite normaliai miegoti ir naktį“, – sakė profesorius J. Horne'as.

Sporto medicinos gydytojas, kuriam nerūpi KMI

Kūno masės indeksas yra standartinis rodiklis, kuriuo remdamiesi medikai vertina, ar žmogaus svoris yra normalus jo ūgiui. Tačiau sportinių traumų chirurgas dr. Johnas Dearingas iš Škotijos Ero mieste veikiančios „Carrick Glen“ ligoninės labiau linkęs matuoti savo juosmenį.

„Kai profesionaliai žaidžiau regbį, mano KMI buvo 30, nes buvau užsiauginęs daug raumenų. Tačiau toks rodiklis rodė, kad esu nutukęs, nors riebalų kiekis buvo tik 7 proc. Svoris yra mažiau svarbus bendrai sveikatai nei sveika širdies ir kraujagyslių sistema, – aiškino medikas. – Geriausia yra matuoti juosmenį. Maniškio apimtis yra 78,74 cm. Didelė juosmens apimtis didina diabeto, širdies ligų ir vėžio riziką. Didesnė rizika susirgti širdies liga yra vyrams, kurių juosmens apimtis yra didesnė nei 94 cm ir moterims, turinčioms didesnę nei 80 cm taliją.“