Lietuvoje viešintys ukrainiečių medikai įvardijo pavojingiausius mūsų mitybos produktus

Penkiuose Lietuvos miestuose paskaitas visuomenėje skaitysiantis medikai iš Ukrainos – chemikas, gydytojas onkologas Jurijus Šulga ir gydytojas gastroentereologas Dmitrijus Naumovas – teigia, kad žmonės, sekdami populiariomis madingomis teorijomis, apie mitybą susikuria labai daug mitų, kenkiančių sveikatai.

Dėl daugelio mitybos mitų kaltos moterys?

Pasak medikų, atvykusių į Lietuvą Sveikatos žurnalistų asociacijos kvietimu, jeigu norime būti sveiki, turime iš naujo atsigręžti į savo protėvių mitybą. Tuo tarpu šuo metu populiarus vegetarizmas ir žaliavalgystė – labai pavojingos mitybos tendencijos. Kadangi maistu labiau užsiima moterys, jos visuomenėje sukūrė labai daug pavojingų stereotipų – jos nori labai būti gražios, lieknos, todėl labai daug dėmesio kreipia mitybai, vengia bet kokių riebalų ir pan. Visa tai gali baigtis įvairiomis kraujo ligomis“, - įsitikinęs J. Šulga.

J. Šulga augalinės mitybos pavojų aiškina remdamasis chemijos mokslu: žmogaus organizme esantys izomerai (tam tikros molekulės) ir augaliniame maiste esantys izomerai sukasi į priešingas puses, todėl organizmui reikia labai daug energijos, kad šiuos izomerus persuktų jam tinkama kryptimi. Be to, visi žali produktai šarmina organizmą, o šarminė terpė nėra mums naudinga, kaip dažnai teigiama. Visi daržovėse ir vaisiuose esantys vitaminai gali būti pasisavinami tik rūgštinėje terpėje.

Žinia, labiausiai rūgština organizmą mėsa, tačiau medikai teigia nesantys jos propaguotojai, nors ir nedraudžia valgyti. Pasak jų, geriausi gyvuliniai baltymai – žuvis ir jos produktai. Juose ne tik esamą visų mums reikalingų nepakeičiamų aminorūgščių, bet ai ir lengvai pasisavinantis maistas.

Kodėl majonezas – nuodas Nr. 1

Paklaustas, kokių produktų nereikėtų vartoti, J. Šulga pirmiausiai paminėjo pramoniniu būdu parduodamą pieną. 365 dienas per metus melžiamos karvės maitinamos moteriškais hormonais, kurie ypač kenkia vyriškai giminei. „Ūkininkų pienas šių hormonų neturi, taigi iš bėdos jį gerti galima, nors tai nėra produktas, kuris kuo nors naudingas. Kas kita – rauginti pieno produktai bei sūrūs varškės sūriai, tokie, kaip brinza ir pan. Kietųjų sūrių reikėtų atsisakyti“, - patarė pašnekovas.

Taip pat jis labai neigiamai vertina konservantus, su kuriais susidoroja ne kiekvienas organizmas, ir emulgatorius. Šia prasme pats didžiausias šių laikų blogis – majonezas, netgi gamintas namų sąlygomis. Mat aliejaus jokiu būdu negalima plakti.

„Paprastai skanu mums asocijuojasi su saldumu, tačiau reikia vaikus nuo mažumės pratinti prie kartaus, rūgštaus ir sūrus skonio, nes tik toks maistas padeda organizmui gaminti fermentus, apsaugančius nuo visų lėtinių civilizacijos ligų. Jei kasdien suvalgysite porciją raugintų daržovių, išvengsite daugybės sutrikimų, kadangi pasikeitusi jų struktūra papildo mūsų organizmą reikiamais fermentais. Taip pat nebijokite druskos – natrio chloridas sudaro limfos sistemos pagrindą. Visas daržoves ir vaisius reikia valgyti pasūdytus, tik rinktis reikia paprasčiausią, o ne joduotą druską, kuri jau neteisingai apdorota. Pagrindinis kriterijus, kad užtenka druskos – vakare seilės turi būti šiek tiek sūrios. Požymis, kad trūksta druskų, yra pamėlę akių obuoliai, kurie turėtų būti ryškiai balti“, - teigė chemikas ir onkologas.

Gydant peršalimą citrina netinka

Pasak D. Naumovo, viskas, kas auga veikiant fotosintezei ir dirbtinai neparūgštinta, yra šarminiai produktai. Žmoguje nėra receptorių, kurie atskirtų rūgštinį produktą nuo šarminio. Rūgštų skonį burnoje gali sukelia ir vienoks, ir kitoks maistas. Pavyzdžiui, suvalgius neprinokusį obuolį, kuris yra rūgštus, galime „užsidirbti“ gastritą arba bent jau viduriavimą. Išsitraukę iš stiklainio raugintą obuolį, galite šiuos negalavimus išsigydyti, nors šis obuolys – taip pat rūgštus. Citrina yra rūgšti, bet ji šarmina organizmą, todėl visiškai netinka sergant peršalinimo ligomis. Mat visi virusai – šarminiai, todėl labai gerai jaučiasi šarminėje aplinkoje.

„Dirbdamas apylinkės terapeutu, peržiūrėjau dešimtis tūkstančių gerklių ir matydavau, kad kai žmonės, gydydami anginą ar kitas virusines ligas, vartoja citriną, gleivinė dar labiau paburksta. Peršalus reikia vartoti ne citriną, o citrinos rūgštį – nedidelį kiekį, tiesiog ant peilio galiuko. Tai labai padeda apsisaugoti nuo virusinių infekcijų. Reikia žinoti, kad mūsų organizmas susideda iš rūgščių ir kai kurios iš jų vyrauja. Pavyzdžiui, per parą organizmas susintetina apie litrą acto rūgšties, o ji svarbiausia palaikyti imunitetui. Gaudami pakankamai acto rūgšties dėl kitų ligų gydomi pacientai stebisi, kad jie nustojo sirgti peršalimo ligomis arba pasveiksta per keletą dienų, nors anksčiau sirgdavo kelias savaites. Ne veltai daugelio preparatų nuo peršalimo sudėtyje taip pat yra acto rūgšties“, - aiškino medikas.

Greičiausias būdas išsigydyti herpį

D. Naumovas įsitikinęs, kad žmogų reikia ne gydyti, bet teisingai maitinti. Tik taip bus pasiekta pusiausvyra tarp šarminės ir rūgštinės organizmo terpės, nes iš esmės nesveikas per didelis nukrypimas į bet kurią pusę. Tačiau organizmui senstant organizmo rūgštingumas, o, vadinasi, ir skrandžio sugebėjimas tinkamai suvirškinti maistą, mažėja, taigi jam reikia padėti: šią tiesą įrodę kinų medikai ne mažina skrandžio rūgštingumą, o stengiasi jį atkurti. Būtent šuo atžvilgiu labai naudinga druska, iš kurios organizme gaminama druskos rūgštis.

„Mūsų taikoma metodika susijusi su procesų, o ne diagnozių medicina. Mes nesistengiame kabinti ligos etikečių, o šaliname pirminę ligos priežastį. Šiuolaikinė medicina, deja, gydo ne žmogų, o jo šešėlį“, - įsitikinęs pašnekovas.

Pasak medikų, kad organizmas išliktų sveikas ir taip greitai nesentų, jis turėtų išmokti maitinti savo mirusiomis ląstelėmis, kurių kasdien žūva didžiuliai kiekiai.

„Gal tai skamba baisiai ir keistai, bet tai visai paprasta. Tai nereiškia, kad valgysime „lavonėlius“. Tiesiog ląstelių skilimo procese, kuris vyksta organizme, nuo ląstelės atitrūksta jos dalis, kurioje įvyko tam tikri pakitimai. Kitaip tariant, ši ląstelė utilizuojama. Jeigu organizmas sugeba ją išskaidyti iki nepakeičiamų amino rūgščių, tai puiki statybinė medžiaga, kurią jis gali naudoti savo tikslams. Tačiau jei apskritai organizme dėl netinkamos mitybos trūksta nepakeičiamų aminorūgščių, utilizacijos procesai nevyksta ir organizmas tų negyvų liekanų neperdirba ir nepasisavina, todėl jos tampa balastu. Taip nutinka tuomet, kai su amžiumi sumažėja žmogaus skrandžio rūgštingumas. Būtent todėl naudinga druska. Beje, jei jums atsiras herpis, pabandykite nuo ryto pačiulpti truputį druskos (ant peilio galiuko). Iki vakaro herpis pajuoduos ir nukris“, - patarė J. Šulga.