Tačiau naujausi moksliniai duomenys „pelėdoms“ suteikia vilties, rašo Didžiosios Britanijos laikraštis „The Daily Telegraph“.
Vienas iš paskutinių dalykų, kuriuos vakare daro 70 proc. britų, yra žadintuvo nustatymas. Kai šis nuskamba – vidutiniškai 7.12 val., daugelis iš jų paspaudžia mygtuką „Snausti“ ir apsiverčia ant kito šono norėdami dar kuriam laikui atidėti nemalonią kėlimosi procedūrą.
Manoma, kad tik maždaug 10 proc. Britanijos gyventojų save laiko „vyturiais“, arba žmonėmis, kurie puikiai jaučiasi anksti atsikėlę ryte. Likusieji, deja, yra pasmerkti mažiausiai 10 minučių ryte jaustis kaip zombiai ir dar prastai orientuotis aplinkoje.
Lyginant su miego tyrimais (apie ėjimą miegoti, kaip užmigti ar apie miego sutrikimus), pasaulyje yra atlikta labai mažai tyrimų, susijusių su pabudimo procesu. Tačiau mokslininkai ima pamažu vis labiau domėtis čia tema. Gera žinia ta, kad yra būdų, kaip galime sau padėti greitai prabusti nesigriebiant kavos puodelio.
„Žmonės visiškai ignoruoja pabudimo procesą, o jis, kaip rodo naujausi duomenys, yra labai svarbus, – sakė Westminsterio universiteto psichofiziologijos profesorė Angela Clow. – Tai, kaip jūs prabudote, lems ir tai, kaip jūs funkcionuosite likusią dienos dalį“.
Mokslininkės teigimu, žmogui pabudus, į smegenis plūsteli didelis kiekis kortizolio – streso hormono, kuris, kaip anksčiau manė mokslininkai, labai neigiamai veikia žmogaus organizmą. Tačiau dabar jie jau žino, kad šis antplūdis, vadinamas kortizolio pabudimo atsaku (CAR), iš tiesų daro teigiamą poveikį organizmui ir yra natūralus procesas, kuris „paruošia smegenis maksimaliam funkcionavimui“, išleidžia sukauptą energiją ir parengia raumenis veikti.
Taigi, geras CAR procesas yra labai svarbus kiekvieną rytą. O kas mes galime padaryti, kad jis būtų geras?
1. Kelkitės anksčiau. „Tobulėjant mokslui, mes vis labiau suvokiame, kad ankstyvas prabudimas siejamas su didesniu CAR, o tai yra gerai mūsų organizmui, – sakė pati anksti besikelianti profesorė A. Clow. – Būti „vieversiu“ yra daug geriau žmogaus psichinei sveikatai nei būti „pelėda“. Žmonės, kurie keliasi vėliau, dažniau kenčia ir labiau yra linkę turėti psichologinių problemų“.
Pagrindinė priežastis, kodėl keltis vėliau yra blogai, ta, kad tai išbalansuoja žmogaus paros ritmą.
„Maksimaliam funkcionavimui turime laikytis šio 24 valandų ritmo ir miegas yra tokia pat svarbi jo dalis“, – sakė mokslininkė. Jos teigimu, geriausia keltis yra tarp šeštos ir pusės devynių.
2. Stenkitės keltis tuo pačiu metu. „Staigus pabudimas iš gilaus miego fazės sukelia baisiausią miego inercijos formą, kai smegenims, ypač jaunų žmonių, reikia daugiau laiko įjungti dalis, atsakingas už sprendimų priėmimą, – sakė Loughborougho universiteto, Miego tyrimų centro profesorius Jimas Horen'as. – Tokiu atveju žmogus atlieka veiksmus beveik automatiškai ir gali padaryti rimtų klaidų kritinėje situacijoje“.
Todėl organizmą turime žadinti tada, kai jis tikisi būti pažadintas, o tai reiškia „gana pastovų pabudimo laiką“. J. Horne'o teigimu, „kada einame miegoti nelabai turi reikšmės ir miego trukmė neturi būti fiksuota.
Pavyzdžiui, jei ėjote gulti vėlokai, miegokite ne ilgiau nei vieną valandą daugiau nei įprastai, o popiet snustelkite 20 minučių“.
3. Pasitelkite šviesą. Maždaug 2 mln. žmonių Britanijoje žiemos mėnesiais kenčia nuo vadinamojo sezoninio afektinio sutrikimo (SAD).
„Vasarą jie jaučiasi gerai, tačiau žiemą pasijunta prastai, būna blogos nuotaikos, atsiranda potraukis valgyti daugiau“, – aiškino profesorė A. Clow. Jos vadovaujama komanda prieš kelerius metus atliko tyrimą, kuriuo norėjo patikrinti hipotezę, jog žiemą kenčiančiųjų nuo SAD bloga nuotaika yra susijusi su sumažėjusiu CAR. Tyrime dalyvavo kenčiantys nuo SAD ir šio sutrikimo neturintys žmonės, kurie buvo tirti žiemą ir vasarą.
„Vasarą jų CAR rodikliai buvo identiški ir nebuvo jokio nuotaikos skirtumo. Tačiau žiemą kenčiantiems nuo SAD buvo nustatytas mažesnis CAR rodiklis“, – sakė profesorė. Todėl teigiama, kad šviesa turi didžiulės įtakos CAR procesui ir savo ruožtu nuotaikai.
Laimei, mes galime padidinti savo CAR naudodami specialią lempą, kuri simuliuoja aušrą. „Idealiu atveju prietaisas pamažu įsijungtu maždaug pusvalandį prieš mums pabundant ir mes atsikeltume tarsi natūraliai auštant dienai“, – sakė mokslininkė.
4. Mankštinkitės. „Mankšta yra labai svarbi, nes ji padidina CAR“, – profesorė A. Clow. Ir visai nesvarbu, kokiu metu sportuojate. Reguliariai sportuojantys žmonės dažniausiai atsikelia jausdamiesi geriau nei nesportuojantys.
Mokslininkai teigia, kad tik pradeda suprasti visus su pabudimu susijusius procesus. Vilčių teikia tai, kad jau dabar mokslininkai gali prognozuoti, jog ateityje mes galėsime patys imituoti CAR procesą. „Netolimoje ateityje, ir dėl to aš labai džiaugiuosi, mes galėsime rytais atkartoti CAR procesą. Veikiausiai kortizolio antplūdį žmonės galės padidinti specialiu nosies purškalu ar kažkuo panašiu“, – sakė profesorė A. Clow.
