Kodėl nereikėtų badauti

B. Bolotovo metodika remiasi ne drastiškomis priemonėmis ir kraštutinėmis mitybos teorijomis, o fermentų sistema: teigiama, kad fermentų pagalba galima ne tik atsikratyti antsvorio, išspręsti lėtinių skausmų problemą, apsaugoti vaikus nuo dažniausių susirgimų, tačiau ir pakovoti su rimtesnėmis ligomis. Jo mokinys J. Šulga taip pat nėra drastiškų mitybos teorijų, ilgų badavimų ir dietų šalininkas, tačiau įsitikinęs, kad norint sveikai maitintis, reikia pastangų.

„Tarkime, lieknėjimas visada susijęs su angliavandenių ir riebalų deginimu. Kaip tai pasiekti, yra įvairių būdų, tačiau šiame procese visada svarbią vietą užima ne tik mityba ir fizinis aktyvumas, bet ir psichologinis nusiteikimas. Žinia, emocingi žmonės turi tendenciją valgyti daugiau, kadangi valgant nervų sistema nurimsta. Taip yra todėl, kad valgymo metu išskiriami fermentai, smegenys užsiima šių fermentų apdorojimu ir nervų sistema nurimsta. Būtent todėl labai dažnai žmonės, atsidūrę stresinėje situacijoje, pradeda daug valgyti. Tai būtina suprasti. Jei žmogus turi sveiką apetitą, užsimanęs pavalgyti jis gali truputį užkąsti ir jam to užteks. Tačiau jeigu žmogus pastebėjo, kad jis valgo tuomet, kai nervinasi, tai labai pavojinga tendencija“, – teigė medikas.

Jurijus Šulga
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat reikia žinoti dar vieną dalyką: „Viena, kai moteris nori sulieknėti, nes už dviejų savaičių važiuoja atostogų į paplūdimį. Tokiais atvejais ji renkasi drastiškus lieknėjimo būdus ir nesunkiai gali susigadinti sveikatą. Visai kas kita, jei nereikalingų kilogramų norima atsikratyti dėl sveikatos. Tuomet reikia nusiteikti ilgesniam laiko tarpui – tai užduotis keliems mėnesiams. Mat kai žmogus badauja, sustiprėja rūgštinė organizmo terpė. Joje iš tiesų sudega riebalai, tačiau lygiai taip pat sudega ir nepakeičiamos amino rūgštys. Žmogus netenka svorio kartu su neįkainojama statybine medžiaga. Jei norime jas išsaugoti, bet atsikratyti riebalų, reikia lieknėti su protu.“

Lieknėjimo sėkmė priklauso nuo teisingo riebalų pasirinkimo

Kodėl žmonėms nepavyksta sulieknėti ilgam? Pasak J. Šulgos, tai susiję su mąstymu. Dantis mes valome kasdien, kasdien prausiamės po dušu ir atliekame kitus higienos veiksmus, tačiau apie tai, kad privalome kontroliuoti savo svorį, pamirštame. Galvoti, ką valgome, reikia visą gyvenimą, antraip lieknėjimo rezultatas bus trumpalaikis. Kitaip tariant, lieknėjimas – ne užduotis, o gyvenimo būdas.

„Sveikas gyvenimo būdas – protingas asketizmas. Žmonėms tai nepatinka, jie pripratę prie šilto, švelnaus, minkšto, saldaus. Už tai ir susimoka. Gyvenime niekas, deja, nevyksta be pasekmių. Iš esmės svoris auga todėl, kad mes valgome labai daug angliavandenių turinčių maisto produktų, taip pat labai daug saldumynų. Dažnai sakoma, kad smegenys maitina cukrumi. Bet iš tiesų ne cukrumi jos minta, o gliukoze, laktoze ir fruktoze. Visa tai yra vaisiuose, kam reikia valgyti cukrų ir torčiukus?“ – teigė pašnekovas.

Pasak jo, reikėtų atsisakyti majonezo, rafinuoto aliejaus ir miltinių kepinių su mielėmis, kadangi vis šie produktai – lieknumo priešai. O štai protingas riebalų kiekis netgi naudingas organizmui. Chemikai žino, kad egzistuoja cheminės medžiagos, kurių riebalai paverčiami vandeniu. Juk kupranugariai ne šiaip sau ant kupros nešioja riebalus. Jie nešasi vandenį – viena riebalų molekulė gali pavirsti į 10 vandens molekulių ir šis vanduo būtent toks, kokio reikia organizmo ląstelėms, tik tokį vandenį organizmas skaido į vandenilį ir deguonį, o ne tą vandenį, kurį mes geriame. Pastarasis reikalingas skrandžiui, organizmui praplauti ir išvalyti. Tiesa, pasak J. Šulgos, egzistuoja teisingi ir neteisingi riebalai. Pirmieji kaip tik ir susiję su antsvoriu, kadangi dėl jų poveikio organizme prasideda nenormalios reakcijos. Tai gyvulinės kilmės riebalai, kurių yra mėsoje, kietuosiuose sūriuose, labai riebiame maiste, tačiau žuvyje ir lašiniuose esantys riebalai – gerojo cholesterolio šaltiniai.

Geriausias organizmo valymo būdas – ypatinga gira?

Nors apie organizmo valymą ir jo būdus egzistuoja daug prieštaringų nuomonių, J. Šulga mano, kad organizmą valyti reikia – ir ne priešokiais, o sistemingai visą gyvenimą.

„Žinau, kad daug gydytojų sako, kad to daryti nereikia, nes valymo funkciją mūsų organizme atlieka kepenys. Tikra tiesa, jeigu jos sveikos ir susitvarko su tuo krūviu, kuris joms tenka. Tačiau, žinant, kaip ir ką mes šiandien valgome, tai mažai tikėtina. Mūsų organizme gali vykti tokie medžiagų apykaitos procesai, kad kepenys neturės laiko užsiimti jokiais valymais. Be to, su amžiumi visi mūsų organai silpsta, taip pat ir kepenys. Taigi valyti organizmą reikia ne tik tada, kai jis serga, bet ir kai jis yra sveikas. Tai galima daryti ypatingomis procedūromis, mityba – metodų yra labai daug. Tačiau tai daryti reikia visą gyvenimą“, – sako medikas.

Jam priimtinesnė B. Bolotovo penkių taisyklių sistema, kuri iš esmės remiasi mitybos rekomendacijomis. Pirmoji taisyklė – sumažinti senų ląstelių ir padidinti naujų skaičių. Antroji – šalinti iš organizmo šlakus. Trečioji – ištirpdyti ir pašalinti iš organizmo druskas. Ketvirtoji – sumažinti organizme ligas keliančių bakterijų skaičių. Penktoji – didinti sveikų ląstelių skaičių.

„Beje, apie savo organizmo užterštumą puikiai galime spręsti iš savo odos būklės. Oda – pats didžiausias mūsų organas. Tam tikra prasme tai kepenų tąsa. Taigi ant odos iškilęs pūlinys byloja, kad su savo darbu nesusitvarko kepenys. Mano manymu, daugumą odos susirgimų turėtų gydyti ne dermatologai, kurie iš tiesų gali užsiimti tik pasekmėmis, o gastroenterologai“, - svarstė pašnekovas, dalyvaujantis Sveikatos žurnalistų asociacija kartu su partneriais pradėto vykdyti paskaitų visuomenei projekte „Kaip nesusirgti ir gyventi be vaistų“.

Pasak jo, mes organizmui padedame išsivalyti papildydami jį fermentais, kurių daugiausiai galime gauti iš raugintų produktų. Pats B. Bolotovas atrado unikalų girų rauginimo receptą. Tyrinėdamas pieno bakterijų turinčių produktų, pavyzdžiui pasukų, cheminę sudėtį, mokslininkas iš pradžių nusivylė, kad šie produktai dėl nevisavertės gyvulių mitybos neturi tokios gydomosios galios, kokios galima būtų iš jų tikėtis.

Todėl jis pabandė padauginti pieno bakterijas vaistinių augalų aplinkoje, šiam tikslui panaudodamas ugniažolę. Beje, tai ypatingai nuodingas augalas, tačiau jis sukūrė terpę, kurioje išgyveno tik stiprios pieno bakterijos, todėl jos įgavo ypatingą gydomąjį poveikį.

Taip gimė gydomosios giros receptas, kuri gali būti gaminama ne tik su ugniažole, bet ir su kaštonais bei kitais augalais. Praktikoje tiek B. Bolotovas, tiek jo pacientai įsitikino, kad 1-2 savaičių gydymas tokia gira, visiškai atstato skrandžio ir viso žarnyno gleivinę, išvalo organizmą nuo sunkiųjų metalų, akivaizdžiai stiprina organizmą ir imuninę sistemą.

Šių girų paslaptis – rauginimo metu susidaręs platus aminorūgščių rinkinys. Šios rūgštys stimuliuoja antinksčių veiklą, todėl išskiriama daugiau adrenalino ir kitų svarbių hormonų. Organizme paskatinamos cheminės reakcijos, kurių metu išsiskiriančios medžiagos ne tik atjaunina kraujagysles, išvalydamos jas nuo druskos pertekliaus, bet ir valo bei jaunina visą organizmą.

Sveika mityba pagal B. Bolotovą

Mūsų virškinimo sistema – tarsi dviejų dalių variklis. Pirmoje dienos pusėje labiau aktyvus skrandis, vadinasi labiau tinka rūgštinantis maistas – mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, sūris, kefyras, raugintos daržovės, grybai. Antroje dienos pusėje aktyvesnė dvylikapirštė žarna, kuriai reikalingas šarminis maistas – šviežios daržovės, įvairios košės, švieži vaisiai. Daržovės ir vaisiai – pagrindinis ląstelienos, kuri aktyvina virškinamojo trakto veiklą, šaltinis. Ypač sveikas vaisius, turintis organizmui valomąjį poveikį – mums įprasti obuoliai.

Daržoves geriau valgyti šiek tiek pasūdytas arba su grietine. Taip pat galima pasidaryti tokį padažą: susmulkinti svogūno galvutę, apšlakstyti actu ir pridėti aliejaus.

Taip pat labai svarbu valgyti daug raugintų daržovių, kadangi jos papildo mūsų organizmą natūraliais fermentais. Jas pasirauginti labai paprasta namų sąlygomis – daržoves nuplauti, sudėti į indą ir užpilti verdančiu vandeniu, pridėti 1-2 arbatinius šaukštelius druskos 1 litrui vandens. Ant viršaus uždėti ąžuolo arba serbentų lapų arba krienų, krapų ir prispausti. Laikyti 2-3 savaites. Taip raugti galima ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir morkas, burokėlius, moliūgus, cukinijas ir pan. Raugintos daržovės savo sudėtimi panašios į grybus ir jos labai dera su augaliniu aliejumi.

Jeigu valgomi gyvulinės kilmės produktai, pirmiausiai reikia valgyti mėsą, kiaušinius, varškę, o tik po to daržoves ar kitokį garnyrą. Vienu metu turėtų būti tik vienos rūšies mėsa ir vienos rūšies riebalai. Mėsą, lašinius, kiaušinius, žuvį patartina valgyti pasūdytą, su prieskoniais, ypač tinka garstyčios, kadangi jos padeda organizmui skaidyti gyvulinius riebalus ir baltymus. Beje, visiškai atsisakyti mėsos nesiūloma, kadangi tik gyvulinės kilmės produktuose yra kai kurių nepakeičiamų aminorūgščių, kurios būtinos mūsų organizmui. Ne veltui kai kurie vegetarai savo mitybos racione palieka kiaušinius ir varškę.

llgą laiką badauti nerekomenduojama arba tai daryti patariama tik su gydytojo priežiūra, tačiau vienos dienos iškrova per savaitę labai naudinga. Prieš šią dieną vakarienei geriausia valgyti košę iš įvairių grūdų, pagardintą sviestu. Badavimo metu geriamas silpnai mineralizuotas vanduo (ne daugiau 0,6 g druskų litrui vandens), o kitą dieną geriausia valgyti jūros kopūstus, raugintų kopūstų sriubą, žuvį, raugintus kopūstus, džiovintą baltą duoną, žirnių sriubą.

Kai organizmas vieną dieną negauna maisto, virškinimo fermentai, kurie įprastai virškintų maistą, pradeda virškinti organizme susidariusius nereikalingus darinius ir tokiu būdu jį valo.