Eksperimentai rodo, kad pakankamai paprastu įsikišimu į genų veiklą galima pastebimai prailginti gyvenimo trukmę. Mokslininkai laboratorinėms kirmėlėms nematodams sugebėjo pratęsti gyvenimą iki dešimties kartų, musėms – du kartus, pelėms – 1,7 karto, pasakojo Maskvos fizikos ir technologijų instituto Genetikos, senėjimo ir gyvenimo prailginimo laboratorijos vedėjas, biologijos mokslų daktaras Aleksejus Moskaliovas.
Egzistuoja ir kitos technologijos – ląstelių terapija ar dirbtinių organų, kurie pakeistų nusilpusius organus, kūrimas, rašo kp.ru.
„Kada tai bus! Ar sulauksime piliulių nuo senėjimo?“, - pasiteiravo mokslininko žurnalistai.
„Visa tai yra netolima ateitis. Pavyzdžiui, jau turima duomenų, kad kai kurie vaistai, skiriami žmonėms nuo tam tikrų ligų, tuo pačiu metu sulėtina senėjimo procesus. Tačiau reikia atlikti rimtus klinikinius tyrimus (bandymus su gyvūnais, o vėliau – su žmonėmis). Jie jau vyksta“, - sakė A. Moskaliovas.
Ką manote apie natūralią apsaugą nuo senėjimo? Ar verta tikėti kokiais nors „jauninančiais produktais?
„Jūs teisūs: ne tik rimti vaistai, bet ir dauguma vitaminų, biologiškai aktyvių medžiagų ir mikroelementų taip pat lėtina senėjimą. Pavyzdžiui, alfa lipoinė rūgštis, kurios yra špinatuose, brokoliuose, pomidoruose ir žirneliuose. Magnis padeda saugoti mūsų nervų sistemos jaunystę. Vitaminai – pantoteno rūgštis ir vitaminas D3 – pratęsė gyvūnų gyvenimą 20 – 40 proc. Tačiau tai nereiškia, kad reikia saujomis ryti maisto papildus. Asmeniškai aš stengiuosi gauti visas būtinas medžiagas su maistu“, - teigė mokslininkas.
Ar yra produktų, kurių reikėtų vengti, norint sulėtinti senėjimą?
„Iš pradžių priminsiu, kas seniai yra žinoma: reikia valgyti šiek tiek mažiau, negu mums norisi. Dar praėjusio amžiaus pradžioje laboratorinėmis sąlygomis buvo įrodyta, kad duodant pelėms trečdaliu mažiau maisto, negu jos galėtų suėsti, graužikai gyvendavo pusantro karto ilgiau negu įprastai.
Beje, jei apribosite tik kai kurių maisto produktų vartojimą, poveikis bus toks pats. Tačiau tai nereiškia, kad jų reikia visiškai atsisakyti. Neigiamą poveikį turi aminorūgščių, vadinamų metioninu, perteklius.
Daug šių aminorūgščių turi raudona mėsa, tunas, kiaušiniai, pienas ir ryžiai. Žalingas būtent metioninio perteklius, tačiau tam tikras kiekis šios aminorūgšties organizmui yra būtinas. Aš pats retai valgau daug metionino turinčius produktus: mėsą – ne dažniau kaip kartą per savaitę, o iš pieno produktų vartoju tik sūrį ir tik per šventes.
Dar viena aminorūgštis, kurios perteklius kenkia žmogui, yra triptofanas. Be to, kad paskubina senėjimo procesą, triptofano gaminamos medžiagos turi mutogeninių savybių, t.y. sukelia genų mutacijas, kurios skatina senėjimą ir vėžį. Triptofanas organizmui taip pat reikalingas, tačiau saikingai. Tikrai nereikėtų vartoti vadinamų transriebalų, kurių itin daug turi margarinas. Mūsų fermentai paprasčiausiai negali suskaidyti transriebalų, todėl organizmas juos prastai pašalina. Jie oksiduojasi ir užkemša mūsų kraujagysles“, - sakė A. Moskaliovas.
