Naują žalos pacientams atlyginimo tvarką jis pristatė pirmadienį per Seime vykstančią konferenciją.

Pasak L.Labanausko, reikia pereiti nuo kaltųjų paiešką skatinančios sistemos prie realaus žalos atlyginimo.

„Tai būtų žalos sveikatai atlyginimas, bet ne kaltųjų paieška“, - teigė jis.

Gydytojų sąjungos prezidento tvirtinimu, Žalos pacientų sveikatai atlyginimo fondas turėtų būti suformuotas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Pinigai jame galėtų kauptis ir persikelti į kitus metus.

L.Labanausko tvirtinimu, toks modelis būtų naudingas žalą patyrusiems pacientams, nes jiems nukreiptų visas valstybės skiriamas lėšas, panaikintų paciento, siekiančio kompensacijos, pareigą įrodyti, kad įstaiga padarė pažeidimą, dėl kurio buvo patirta žala.

„Mūsų tikslas – kad žala pacientui būtų atlyginama be ilgai trunkančio brangaus teisminio proceso ir „kovos“ už savo teises, išsaugant gydytojo-paciento santykius, pasitikėjimą sveikatos sistema, analizuojant kiekvieną nesėkmę, kuri susideda iš daugybės įvykių grandinės ir nebūtinai kaltininkas yra tik sveikatos priežiūros specialistas“, - kalbėjo Gydytojų sąjungos vadovas.

Liutauras Labanauskas
G.Labanausko duomenimis, nuo 2005 metų, kai gydymo įstaigoms buvo įvestas privalomas civilinės atsakomybės draudimas, iki 2014 metų antrojo pusmečio draudimui išleista 80 mln. litų. Tuo metu pacientams išmokėta per 5 mln. litų.

„O visi 80 mln. litų galėjo likti sveikatos apsaugos sistemoje (...) Kuo greičiau pakeisime sistemą, tuo mažiau turėsime per kaminą išėjusių pinigų“, - sakė Gydytojų sąjungos prezidentas.

Pasak jo, sukūrus fondą, civilinės atsakomybės draudimas gydymo įstaigoms turėtų tapti neprivalomas.

Konferencijos dalyviai teigė, kad žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis veikia Austrijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Švedijoje, Naujojoje Zelandijoje. Pavyzdžiui, Švedijoje dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 9 tūkst. pacientų ir beveik pusė jų gauna kompensaciją.

Dangutė Mikutienė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė akcentavo, kad dabartinė praktikai, kai medikai stengiasia slėpti savo klaidas ir priversti užsiimti „gynybine medicina“, kuria nepasitikėjimą jais, visa sveikatos apsaugos sistema.

„Klaidos atskleidimas ir atsiprašymas turi tapti standartu medicinos praktikoje. Norint tai pasiekti, reikalinga aplinka, kurioje sveikatos priežiūros specialistas galėtų atskleisti nesėkmingo įvykio aplinkybes, be baimės būti nubaustas už klaidą“, – pareiškė D.Mikutienė.

Pagal dabar Lietuvoje galiojantį įstatymą, kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju ar savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)