„Dėl skirtingos sveikatos sistemos būklės, dėl skirtingo žmonių elgesio, toks plitimas, koks yra Vakarų Afrikos šalyse, yra neįmanomas. Taip, gali būti pavieniai užsikrėtimo atvejai, kaip įvyko JAV, kai yra antrinis plitimas, kai užsikrėtė nuo įvežtinio atvejo, tačiau tokio plitimo, kuris apimtų visuomenę ir plistų per sveikatos priežiūros įstaigas, rizika yra vertinama kaip labai, labai maža“, - laidoje „Dienos klausimas“ sakė N. Kuprevičienė.
Pasak jos, Vakarų Afrikos šalyse šio protrūkio išskirtinis bruožas yra tas, kad jis plinta per sveikatos priežiūros įstaigas:
„Nėra pakankamų pajėgumų, nėra pakankamai užtikrinama infekcijų kontrolės sistema ir medicinos personalas, neturėdamas pakankamai apsaugos priemonių ir galimybių įgyvendinti saugius infekcijų kontrolės protokolus, užsikrečia“, - kalbėjo ji.
Nors virusas plinta ne oru lašeliniu būdu, o per seiles, kraują, išmatas ar spermą, nuo jo, specialistės teigimu, miršta daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų, nes nėra vaistų, kurie tiesiogiai veiktų sukėlėją.
„Bėda yra ta, kad kai žmogus serga Ebolos hemoragine karštine, yra labai gausiai kraujuojama. Kraujuojama ir iš nosies, ir iš dantenų, ir iš pačios odos – kūno skysčiai išsiskiria labai dideliais kiekiais. (...) Jei kūno skysčiai patenka ant gleivinės ar net mikroskopiškai pažeistos odos, įvyksta užsikrėtimas“, - kalbėjo specialistė.
Šveicarų imunologas Bedas Stadleris, cituojamas Lietuvos žiniasklaidos, sako, kad sėdama paniką dėl Ebolos, PSO gali surinkti reikiamas lėšas, o farmacijos įmonės – iš to užsidirbti.
Visą laidos „Dienos klausimas“ įrašą klausykite čia.
