Dažniausiai nėra jokių simptomų

Į skaitytojų klausimus atsakinėjusios DELFI konferencijos viešnios – Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė ir gydytoja chirurgė onkologė dr. Daiva Gudavičienė pabrėžė, kad krūties vėžys dažnai neturi jokios simptomatikos. Būtent todėl aktualūs profilaktiniai tyrimai, kurių metu vėžys nustatomas dar ankstyvoje stadijoje. Pasak jų, simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra apčiuopiamas darinys krūtyje, odos ar spenelio pokyčiai, krūties formos pokytis, kraujingos išskyros iš spenelio, žaizda, limfmazgių padidėjimas, nuovargis, jaučiamas diskomfortas krūtyje.

D. Gudavičienė prisiminė, kad jauniausia Nacionaliniame vėžio institute dėl krūties vėžio gydyta pacientė buvo 25-erių metų.

Medikės teigimu, jeigu šeimoje buvo sirgusiųjų krūties vėžiu, tikrintis reikėtų pradėti 10 metų anksčiau negu susirgo jauniausias giminaitis. Jaunesnėms moterims (iki 30 metų) dažniausiai siūlomas klinikinis ir echoskopinis patikrinimas, jį nemokamai galima pasidaryti savo poliklinikoje. Vėliau reikia ir mamografinio tyrimo. Jeigu reikalinga mamologo konsultacija (pastebėjus įtartinus požymius), moterys turi turėti siuntimą iš šeimos gydytojo ar ginekologo ir tada gali registruotis specialisto konsultacijai. Nustačius BRCA geno, gerokai didinančio krūties vėžio riziką, mutaciją, galima nemokamai atlikti ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimą. Tokiu atveju rekomenduojama nuolat lankytis pas krūtų specialistą.

Paklausta, ar reikėtų moteriai susirūpinti, jeigu jos senelė mirė nuo krūties vėžio, medikė teigė, kad viskas priklauso nuo to, kiek metų buvo senelei, kai ji susirgo krūties vėžiu. Jeigu iki 50 metų, reikėtų pasitikrinti, taip pat vertėtų apsilankyti pas genetikus, kurie nuspręstų, ar reikalingi tyrimai dėl galimų mutacijų.

Ką valgyti ir kaip gyventi

Krūties vėžio priežastys gali būti įvairios: paveldėjimas, antsvoris, pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, abortai, nėštumo stimuliacija ir daugelis kitų.

Daiva Gudavičienė

„Ar įmanoma nuo jo apsisaugoti sveika gyvensena? Venkite streso, nerimą keliančių situacijų, sportuokite, sveikai maitinkitės. Įrodyta, kad ilgalaikis stresas slopina imuninę sistemą, o tai daro įtaką bet kokios rūšies vėžio atsiradimui. Žinoma, šiais laikais išvengti streso yra sudėtinga, tačiau turime stengtis tai daryti. Nusiraminimo galima ieškoti užsiimant įvairiais hobiais, mėgstama veikla. Geriau skirti daugiau laiko prevencinėms priemonėms negu gydymui. Fizinis aktyvumas padeda išlaikyti optimalų kūno svorį, o riebaliniame audinyje esantis estrogenų perteklius skatina krūties vėžio atsiradimą. Be to, sportas padeda pagerinti nuotaiką, gelbsti nuo streso, dėl to stiprėja imuninė sistema. Štai, pavyzdžiui, Suomijoje trečdalis vidutinio amžiaus grupės žmonių sportuoja reguliariai, o Lietuvoje tai daro tik 10 proc. žmonių. Sportui turime skirti daugiau dėmesio“, - patarė D. Gudavičienė.

Pasak R. Briedienės, reikia valgyti daug ankštinių produktų, galima vartoti maisto papildus, turinčius nakvišų aliejaus. Svarbu riboti gyvulinių riebalų kiekį, vengti bet kokio nesveiko maisto: rūkytų, konservuotų, keptų produktų, greito maisto ir nesveikų maisto priedų.

Ar vartoti kontraceptines piliules?

Jeigu moteris vartoja hormoninius vaistus, t. y. kontraceptikus, tikrintis, D. Gudavičienės teigimu, reikėtų dažniau, bent kartą per metus. Mat yra nustatyta, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas gali nežymiai paskatinti tiek gėrybinių, tiek piktybinių krūtų susirgimų atsiradimą ir vystymąsi. Tiesa, esant gėrybiniams augliams, ypač jeigu jie pašalinti, kontraceptikus vartoti galima. Sergant piktybiniais krūtų susirgimais, hormoninė kontracepcija neskiriama.

„Nors yra duomenų, kad hormoninių kontraceptikų vartojimas ilgiau nei 10 metų daro įtaką krūties vėžio vystymuisi, nebūtina atsisakyti kontraceptikų, jeigu jie yra reikalingi ir rekomenduojami gydytojo. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, todėl vartojant hormoninius kontraceptikus dėl krūties vėžio reikia tikrintis kartą per metus“, - įspėjo DELFI konferencijos viešnia.

Paklausta, ar liemenėlės gali būti krūties vėžio rizikos veiksnys, ji sutiko, kad labai ankštos liemenėlės sutrikdo limfotaką krūtyje ir gali būti vienu iš veiksnių, kuris lemia krūties vėžio atsiradimą, tačiau moksliškai pagrįstų duomenų apie tai nėra. Nėra duomenų, kad krūties vėžio rizika priklausytų nuo krūtinės dydžio, tačiau didelėje krūtinėje kartais pastebėti pakitimus yra sunkiau.

Tačiau abortai, pasak jos, yra įrodytas veiksnys. Jį atlikus sutrinka natūrali moteriškų hormonų pusiausvyra, o tai padidina riziką susirgti krūties vėžiu. Krūties liaukinis audinys reaguoja į lytinių hormonų svyravimus organizme. Be to, po abortų gali kilti vaisingumo, pastojimo problemų, todėl gali būti reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros, skiriami dideli hormonų kiekiai, o tai padidina krūties vėžio riziką.

Krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai

Rūta Briedienė

Paklausta, kodėl krūties vėžio atvejų pastaruoju metu labai daugėja, R. Briedienė paminėjo, kad tai lemia ir kitoks gyvenimo būdas, ir geresnės diagnostikos galimybės. Žmonės gyvena aktyvesnį gyvenimą, tačiau mažiau sportuoja, skiria pernelyg mažai laiko sau.

„Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo geresnio rezultato galime tikėtis. Esant pirmos arba antros stadijos vėžiui 5 metų išgyvenamumas – 95-98 proc. Tiesa, išgyvenamumas priklauso ne tik nuo stadijos, kada liga yra diagnozuota, bet ir nuo vėžio agresyvumo, piktybiškumo, nuo moters organizmo savybių ir net nuo tikėjimo ir noro pasveikti“, - teigė medikė.

Deja, dažnai liga diagnozuojama jau pažengusi. Pasak D. Gudavičienės, taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Kartais pačios moterys delsia kreiptis į gydytojus, nes bijo sužinoti diagnozę, nerimauja dėl gydymo ir jo šalutinių poveikių. „Dažnai jaunos moterys netiki, kad jos gali sirgti krūties vėžiu. Beje, krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai, todėl pastebėjus įtartinus požymius būtina kreiptis į specialistą. Kartais šeimos gydytojai moterims sako, kad jos nepriklauso amžiaus grupei, tikrinamai pagal prevencinę programą. Tokiu atveju pasitikrinti taip pat galima, tačiau kitaip – ne pagal programą“, - gydytoja patarė nenuleisti rankų ir reikalauti patikros.

R. Briedienė kolegei paantrino dažnai girdinti iš pacienčių, kad pokyčius moterų krūtyse pastebi vyrai. Kartais krūties vėžį padeda pastebėti ir vaikai ar net naminiai gyvūnai – jie pradeda dažniau glaustytis prie krūtinės. „Tačiau visa tai tikrai nėra oficiali diagnostika, tai tiesiog padeda atkreipti dėmesį į problemą“, - teigė medikė.