72 valandos – inkvizicija ar galimybė perkalbėti?
Apraše nurodoma, kad moteriai per šias 72 valandas turi būti suteikiama visa informacija apie kitokias galimybes, t. y. privalomai turi būti suteikiama psichologinė konsultacija bei visokeriopa pagalba, kuri galbūt padėtų išsaugoti nėštumą. Taip pat tokia moteris turi gauti informaciją apie šeimos planavimo būdus. Pasak SAM atstovų, tokia praktika yra ir kai kuriose kitose šalyse. Laukimo laikas įvairuoja nuo 72 valandų iki 5-7 dienų.
Iš nėštumo nutraukimo po 12 savaičių atveju sąlygų išbraukta pavojus moters sveikatai, kadangi šiais laikais, ištobulėjus medicinai, tai tampa neaktualu. Tačiau jeigu nėštumo įtaka sveikatai vis dėlto moteriai kelia nerimą, savo verdiktą turės pasakyti perinatologijos centrų Kauno ir Vilniaus universitetuose gydytojų konsiliumas. Nurodomos vaisiaus sveikatos būklės indikacijos – labai didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje arba gims apsigimęs.
Kiekvienos pozicijos atstovai turėjo savo argumentų, kuriuos aršiai gynė. „Dalyvavau rengiant Lygių galimybių įstatymą ir manau, kad toks sprendimas turėtų kirstis su šiuo įstatymu, nes tai vienintelė pacientų grupė, kuriai prieš procedūrą nurodoma laukti 72 val. Žmogaus teisių teismas tikrai traktuotų kaip moterų diskriminaciją“, - tikino Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė.
Prieš tokią nuomonę labai sukilo vyrai. „Nemanau, kad tai tik moters reikalas, bet ir vyro. Ponia, jūs gyvenate akmens amžiuje, prašau atsižvelgti į visų lygias teises“, - piktinosi Lietuvos jaunimo ateitininkų sąjungos atstovas Vytautas Račkauskas. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas įvesti tvarką, kuri užtikrintų, kad bent jau oficialioje šeimoje gyvenantys vyrai turėtų teisę žinoti apie jų žmonos daromą abortą. Dar vienas vyriškos lyties atstovas, pasiskundęs, kad dėl aborto sužlugo jo šeima, reikalavimo įteisinti ne tik teisę žinoti, bet ir teisę užginčyti moters sprendimą.
Neonatologė dr. Eglė Markūnienė tikino, kad pradėtas vaisius gydytojams žmogus su visomis teisėmis, taigi jis turi teisę ir į gyvybę, todėl ji teigė nepalaikanti aborto dėl vaisiaus apsigimimo. „Į moterį mes žiūrime kaip į pacientę, kuriai teikiame medicinos paslaugas, taip pat ir į vaisių turime žiūrėti kaip į pacientą su sklaidos defektais. Jei moteris laukiasi nepageidaujamo kūdikio, norėtume bent toms trims paroms atstovauti jo teises, nes 70 proc. nėštumų nutraukiami iš išgąsčio“, - tikino diskusijos dalyvė.
Vaikų anesteziologas Andrius Macas tikino, kad dirbdamas vaikų neurochirurgijos srityje mato tuos vaikus, kurie kaip apsigimę galėjo negimti: „Operuojame daug vaikelių, kurie yra šiame dokumente, kai kurie tik nelaiko šlapimo, kai kuriems operacijų reikia tik kas penkerius metus, tačiau tai labai puikūs vaikeliai. Kelia nerimą, kad palaikome nuostatas, kurios primena Vokietijos fašizmą ar Spartos mokyklą“.
Abortų priešininkai teigė, kad apklausos, atliktos Amerikoje, rodo, kad 60 proc. moterų teigia patyrusios spaudimą nutraukti nėštumą, apie 80 proc. - kad joms trūko normalios konsultacijos apie kitokias galimybes, 50 proc. moterų prisipažino neužtikrintos dėl savo sprendimo. Taigi tos laukimo valandos esą bus ne laukimas, o pagalba, kitų alternatyvų parodymas.
Amžinas klausimas – nuo kada vaisius yra žmogus
„Kas yra tas, kieno esybė gali būti nutraukta? Tai nėra tik filosofinis klausimas. Tai žmogus ar ne? Gal tai koks aštunkojis? Jei tai žmogus, tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos įstatymams. Kalbama apie visokias indikacijas, kurioms esant leidžiama nutraukti nėštumą, bet ar yra leistina diskriminuoti žmogų, jeigu jis yra žmogus, dėl jo sveikatos būklės? - klausė Vyskupų konferencijos atstovas.
Kauno moterų draugijos vadovė Daiva Baranauskienė atšovė, kad vis dar esame pasaulietinė valstybė, todėl ne Vyskupų konferencijos pozicija turime remtis: „O jei vaisius – ne žmogus? Jei žmogus yra nuo gimimo, kaip nustatyta tarptautiniuose dokumentuose? Todėl gerbkime moterų pasirinkimą, nes embrionas negali pasirinkti. Taip pat įdomu, kas teiks tą privalomą konsultaciją per tas 72 valandas. Jei tai bus centrai tik prie parapijų, kaip yra dabar, tai bus ne pagalbos teikimas, o moters įkalbinėjimas nenutraukti nėštumo. Aš tikrai turiu atvejų, kai moterys, bažnytinių organizacijų įkalbėtos gimdyti po išprievartavimo, taip pat turėjo ir suicidinių minčių, ir nekentė to kūdikio“.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė taip pat teigė, kad ruošiant teisės aktus reikia vadovautis teise, o tarptautiniuose dokumentuose teigiama, kad barjerai gauti paslaugą pažeidžia teises. „Juk moteris pas gydytoją ateina ne pirmą savaitę, o aštuntą, dešimtą ir pan., nes iki tol ji mąsto. Vengrijoje taip pat yra toks laukimo laikotarpis, bet moterys dabar prieš jį labai sukilusios, kadangi tik vienetai persigalvoja. Suprantu tuos, kurie gina vaisių, bet negirdėtas dalykas moters teises perleisti vaisiui. Mes apklausėme per 400 25-30 metų (tai dažniausias nėštumo nutraukimo amžius) moterų, dauguma pasisakė prieš šį laukimą. Juk moters galima paklausti ir iš karto, ar ji tvirtai apsisprendė. Jeigu ne – gydytojas pasakys, ar ji turi laiko pagalvoti ir kiek laiko ji turi. O dabar apmąstymas taps privalomas. Gautųsi, kad valstybė imasi institucinės prievartos. Ji ir taip kankinosi priimdama sprendimą, kodėl reikia dar duoti laiko pasikankinti?“ - klausė E. Kuliešytė.
Tačiau sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad ši nuostata apraše tikrai liks. „Reikia ieškoti kompromisų ir šis variantas – pakankamai kompromisinis. Jei mes kiekvienas laikysimės tik savo principų, mes niekuo nepadėsime nei moterims, nei vaikams, kurie galėtų ateiti į pasaulį, bet neateis. Šito punkto mes neišmesime. Mes daug diskutavome su vyskupais ir aš pasilieku prie nuomonės, kad laukimo laikotarpis reikalingas. Ir nemanau, kad mes giname tik vaisių. Mes tų valandų norime tam, kad moteris priimtų teisingą sprendimą, gal tai vienintelis jos šansas gyvenime turėti vaiką. Netiesa, kad nėštumas nutraukiamas tik todėl, kad moteris apsisprendžia. Būna netgi taip, kad mergina susipykta su vaikinu ir impulsyviai ateina nutraukti nėštumo. Taigi pirmiausiai mes giname moterį – galimybę jai turėti vaiką, nes to daugiau gali ir nebūti.Esu mačiusi globos namuose atvejį, kai viena tikėjimo bendruomenė padėjo mergaitei pagimdyti vaiką ir ji buvo labai laiminga jį augindama“, - teigė ministrė.
Aistros dėl medicinio aborto: žudymo ginklas ar naujas civilizacijos pasiekimas
Pasak Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, jei abortą interpretuosime kaip medicininę procedūrą, apgaudinėsime patys save. Juk sprendžiama dėl dar vieno asmens gyvybės – ją atimti ar ne. Tai moralinė problema. „Man atrodo, kad tas kelias, kuriuo einama, moterį vienašališkai paverčia paslaugų teikėja. Jei medikamentinis abortas dėl komercinių motyvų išplis, kaip reikės jaunai merginai jaustis? Nėštumas taps tik jos problema. Moterys apskritai neturės jokių teisių, vaikinas sakys – tu nemoderni, yra tabletė, tu ją nusipirksi ir viską sutvarkysi. Jei kam atrodo, kad tai moters išlaisvinimas – atvirkščiai, tai jos pavergimas, nes kiek aš žinau, prieš šimtą metų vyrai jautė atsakomybę, o dabar jūs norite, kad jie būtų dėl nieko neatsakingi. Medikamentinis abortas taps mūsų moterų žudymo ir naikinimo priemone“, - įsitikinusi Seimo narė.
„Įteisindami cheminį abortą duodame žinią, kad tai normalu. Ir mūsų vaikai sakys, mama, esą tu esi atsilikusi, aš galiu nueiti į vaistinę ar pas gydytoją ir gauti vaistų. Viena moteris Anglijoje pavartojo šį vaistą ir jos vaisius viešajame transporte iškrito gabaliukais, ji po to bandė žudytis, nebenorėjo kurti šeimos“, - antrino organizacijos „Rachelė“ psichologė.
Sveikatos apsaugos ministrė tikino, kad cheminio aborto galimybė dar tik svarstoma ir nebūtinai bus nuspręsta, kad Lietuvai ji reikalinga. „Žinia, kai kurios valstybės, kuriose buvo įteisintas medikamentinis abortas, pakeitė savo poziciją šiuo klausimu. Kita vertus, triukšmauti, kad mes dabar norime ką nors žudyti tokiu būdu, taip pat nereikėtų“, - teigė ji.
Pasak R. Šalaševičiūtės,vienas iš medikamentinio aborto vaistų iš tiesų Lietuvoje registruotas, tačiau abejonės dėl jo saugumo nepagrįstos. Jeigu Europos Sąjungoje tam tikru vaistu naudojasi kelios valstybės, šiuo atveju vaistas labiausiai paplitęs Skandinavijoje, kitose šalyse jau nereikia jam daryti ekspertizės. Jį galima tiesiog registruoti. Tačiau pastarasis vaistas medikamentiniam abortui naudojamas su dar vienu vaistu, kurio Lietuvos rinkoje nėra. Ir kol jis neatsiras, medikamentinis abortas Lietuvoje nebus įmanomas. Pagaliau net ir atsiradęs šis vaistas nebus laisvai parduodamas vaistinėse.
Beje, iš įvairių internetinių forumų susidaro įspūdis, kad yra moterų, kurios sugeba įsigyti šių vaistų ir net ir dabar atlieka medikamentinį abortą be medikų priežiūros. Dalis jų vėliau patenka į gydymo įstaigas dėl komplikacijų.
