Šiame straipsnyje aprašytas medžiagas aptikti yra daug sudėtingiau. Maža to, kai kuriems iš šių medžiagų pavyksta puikiai pasislėpti, todėl neįgudusiai akiai jas pastebėti beveik neįmanoma. Nuo palyginti nedidelę žalą organizmui darančių konservuotų vaisių iki sintetinių masinės gamybos saldikių – kiekvienas iš šių produktų prisideda prie kenksmingų procesų organizme, rašo „The Telegraph“.

Konservai

Kiekvienas iš mūsų atokiausioje virtuvės spintelėje turime skardinę konservuotų vaisių. Ji ten yra taip ilgai, kad tapo namų dalimi. Rekomenduojame kuo skubiau išmesti šią skardinę.

Remiantis „The Journal of Food Additives and Contaminants“ leidinyje paskelbtu tyrimu, ant vidinio skardinių paviršiaus yra bisfenolio A, geriau žinomo BPA pavadinimu. Tai pramoninė cheminė medžiaga, didinanti širdies ligų, diabeto ir nutukimo riziką.

Didžiausią pavojų ši medžiaga kelia jaunesnio amžiaus vyrams, kurių vartojamo maisto racione daug konservuoto maisto, pavyzdžiui, sriubų ir smulkintų pomidorų. „The Journal of Environmental Contamination and Toxicology“ leidinyje išpublikuotame tyrime rašoma, kad BPA gali sutrikdyti spermos gamybos procesą ir iš esmės neigiamai veikti vyrų reprodukcinę sistemą. Tai iš tiesų blogos naujienos mėgautis tėvystės teikiamais džiaugsmais planuojantiems vyrams.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad yra tyrimų, kuriuose teigiama, kad konservuotame maiste esančios BPA medžiagos neigiamas poveikis yra minimalus. Tačiau kam gi rizikuoti? Juk kur kas geriau valgyti šviežius vaisus ir daržoves.

Dirbtiniai saldikliai

Didelį fruktozės kiekį savo sudėtyje turintis kukurūzų sirupas – tai vienas iš daugiausiai suvartojamų angliavandenių šaltinių pasaulyje. Nepriklausomai nuo to, ar jūs apie tai žinote, ar ne, kukurūzų sirupas dedamas į daugelį jūsų taip mėgstamų maisto produktų, pradedant konservuotomis pupelėmis skardinėse ir baigiant iš pirmo žvilgsnio sveikatai nekenksmingais avižiniais dribsniais.
Tačiau nepatartina per daug mėgautis šia saldžia palaima.

Remiantis atliktais tyrimais, sintetiniai saldikliai didina diabeto ir nutukimo riziką ir trikdo hormono leptino išsiskyrimą organizme. Šis hormonas atsakingas už informacijos apie sotumo jausmą perdavimą į smegenis. Ar esate kada pastebėję, kad suvalgę visą pakuotę sausainių, vis dar jaučiate, kad jums to negana?

Taigi kodėl maisto pramonės įmonės deda ši priedą į produktus? Atsakymas paprastas – dėl pelno. Šis priedas labai panašus į cukrų, tačiau jo pagaminimas yra pigesnis. Maisto produktus gaminančios įmonės į savo produkciją deda kukurūzų sirupą ir tokiu būdu didina gaunamą pelną. Tačiau vertėtų suvokti, kad tai daroma vartotojų sveikatos sąskaita.

Ar egzistuoja kokia nors išeitis? Visus maisto produktus, ant kurių pamatysite užrašą „kukurūzų sirupas“, meskite tiesiai į šiukšlinę.

„Sveikos“ pieno alternatyvos

Žinoma, laktozės netoleravimas toli gražu nėra smagus dalykas, tačiau dėl to keliama panika yra neabejotinai perdėta. Sojos produktus gaminančios įmonės deda visas įmanomas pastangas tam, kad įtikintų mus, kad jų produkcija – tai sveikesnė pieno alternatyva, o pienas savo ruožtu apsunkina mūsų organizmą sunkiai virškinama laktoze.

Laktozės netoleravimas – tai dažnesnė problema, nei galvojame, tačiau tai tikrai nereiškia, kad soja tėra visiškai nekaltas pieno pakaitalas. Sojos pienas žinomas kaip „feminizuojantis“ produktas, nes jo sudėtyje yra fitoestrogenų. „The Society of Endorinology“ leidinyje išpublikuotas tyrimas sieja fitoestrogenus su augančiu moteriškojo hormono estrogeno kiekiu vyrų organizme. Taigi, jei nukarusi krūtinė ir seksualinis nepajėgumas nėra jūsų tikslų sąraše, rekomenduojame vartoti karvių pieną arba išmėginti jį pakeisti galintį migdolų pieną.

Skonio stiprikliai

Šie priedai – tai didžiausi slapstymosi meistrai. Turbūt esate girdėję ginčų dėl dažnai naudojamo skonio stipriklio – natrio glutamato, kurio yra daugumoje perdirbtų maisto produktų. Tačiau labai tikėtina, kad nežinojote daugybės kitų šios medžiagos pavadinimų: natrio kazeinatas, autolizuotos mielės, autolizuoti augaliniai baltymai, hidrolizuoti augaliniai baltymai, mielių ekstraktas ar net citrinos rūgštis. Visos šios medžiagos yra užslėpti natrio glutamato šaltiniai. Nors kai kurios iš šių medžiagų gali atrodyti visiškai nekaltai, vis dėlto jos kelia pavojų jūsų sveikatai.

Daugelio ekspertų teigimu, natrio glutamatas bet kokiu pavidalu ir pavadinimu – tai nervines ląsteles pažeidžiantis neurotoksinas. Vašingtono universiteto aukštosios medicinos mokyklos (Washington University School of Medicine) atliktas tyrimas parodė, kad natrio glutamatas susijęs su smegenų pažeidimais, nutukimu ir bendru biologiniu organizmo išbalansavimu. Iš esmės žmogaus organizmas nemoka susidoroti su natrio glutamatu, todėl patariama įsidėmėti visus šios organizmui kenksmingos medžiagos pavadinimus ir jų vengti.

Sveika mityba – tai sudėtinga užduotis, ypač šiandieniniame greitai besikeičiančiame ir informacijos perkrautame pasaulyje. Tačiau nėra taip jau sunku įsiminti vieną esminę taisyklę: kuo labiau perdirbtas maistas patenka į jūsų rankas, tuo kenksmingesnis jis bus jūsų organizmui. Žinoma, tai nereiškia, kad turėtumėte griebti peilį su šakute ir strimgalviais lėktumėte prie artimiausios daržovių lysvės. Tiesiog siūlome pamiršti apie keletą produktų, kurie visiškai nereikalingi jūsų organizmui.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją