Antibiotikai sukelia ligą, kurią vėl reikia gydyti antibiotikais
Pasak Lietuvos sveikatos moklsų profesoriaus Alvydo Laiškonio, nors pavyko suvaldyti daugelį anksčiau gyvybes šienavusių infekcinių ligų, per pastaruosius keturis dešimtmečius Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) užregistravo net apie 40 naujų ligų ir dėl daugelio iš jų plitimo prisidėjo patys žmonės. Dar daugiau – ligos, kurios vos atrastos buvo retos, dabar išplitusios. Tai liečia ir šiuo metu nerimą keliantį Ebolos virusą.
Neseniai į Kaune vykusią Baltijos šalių infektologų konferenciją susirinkę mokslininkai aptarė per pastaruosius keletą metų JAV, Europoje ir Kanadoje net keturis kartus išaugusį clastridium difficile mikrobo paplitimą.
Šį mikroorganizmą aplinkoje platina žmonės, kurių žarnyne jis pasidauginęs. Kadangi aplink save jis turi sporas, t. y. apvalkalėlį, gali ilgai išgyventi aplinkoje, o į kitų žmonių organizmą pateka per neplautas rankas, vonios, tualeto reikmenis. Ši infekcija labai aktuali ligoninėse, todėl laikoma rimta hospitaline infekcija. Mat žmonės chirurginiuose skyriuose dažnai būna nusilpę, gydomi antibiotikais ir steroidiniais vaistais. Tai puiki terpė mikrobams daugintis. Kai sporos patenka į žmogaus, kurio imuninė sistema labai nusilpusi, organizmą, pavyzdžiui, po operacijų, mikroorganizmas nusimeta savo sporą, pradeda gaminti žarnyne toksinus ir galiausiai visiškai sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuodamas žmogus netenka labai daug skysčio, traumuojama žarnyno sienelė. Visos šios komplikacijos ir sukelia sepsį ar žarnos plyšimą.
Mūsų žarnyne – daugiau DNR sekų nei genome
Kad mūsų žarnyne gyvena tūkstančiai bakterijų, kurios aktyviai dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų, jau seniai įrodyta. Manoma, kad šios bakterijos veikia mūsų imunitetą, polinkį sirgti alerginėmis ligomis ir net tuberkulioze. Ateityje joms žadama didžiulė ateitis – tikimasi, kad gerosiomis žarnyno bakterijomis bus galima gydyti daugybę ligų.
Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Limo Kupčinsko, žarnyno bakterijų tyrimai išsiplėtojo dar 19-to ir 20-to amžių sandūroje. Tuo metu buvo atrasta nemažai naujų bakterijų ir manyta, kad ši sritis jau ištirta. Taip pat buvo suformuluoti tam tikri moksliniai postulatai, pavyzdžiui, kad skrandyje negali gyventi jokios bakterijos, kadangi jos neišgyvena rūgštinėje terpėje. Tačiau dabar jau apie 20 metų žinome, kad šis teiginys neteisingas: skrandis yra vešliai apgyvendintas vienos bakterijų rūšies – helicobacter pylori, kuri, kaip pasirodė, yra skrandžio uždegimo ir opaligės sukėlėjas, taigi ir skrandžio vėžio rizikos veiksnys. Pagerėjus socialinėms sąlygoms, higienai, ši bakterija Vakaruose jau baigia išnykti, bet jos atradimas bei genetikos metodų išsivystymas nukreipė dėmesį į kitą milžinišką bakterijų rezervuarą – žarnyno bakterijas.
Atsiradus naujiems tyrimų metodams, pasirodė, kad žarnyne yra šimtą kartų daugiau DNR sekų, t. y. genetinės informacijos, negu žmogaus genome. Taip pat nustatyta, kad šios bakterijos turi apie 7 tūkst. skirtingų porūšių. Ir visos jos reikalingos žmogaus organizmui, normaliai medžiagų apykaitai. Taigi jos beveik natūrali žmogaus organizmo dalis.
„Perspektyvi tyrimų sritis – kaip žarnyno bakterijos veikia imunitetą. Kad poveikis yra, neabejotinai rodo padidėjęs alergijų kiekis ir autoimuninių ligų plitimas – Krono ligos, psoriazės ir t. t. Tačiau konkretūs metodai, kaip pakeisti žarnyno mikroflorą, dar nėra visai aiškūs. Lietuvoje mes nagrinėjome opiniu kolitu ir Krono liga sergančių žmonių genomą ir genetinių pakitimų ryšį su žarnyno mikroflora. Nustatėme, kad polinkį opiniam kolitui ir Krono ligai turi žmonės, turintys tuos pačius genų pakitimus, kaip ir esant polinkiui tuberkuliozei arba viduramžiais siautusiai labai baisiai bakterinei ligai, kuri pažeisdavo visą kūną, net nukrisdavo pirštai (dabar ji praktiškai išnykusi). Taigi buvo iškelta hipotezė, kad ženkliai pasikeitus mūsų aplinkos sąlygoms, sumažėjus bakterinei automimuninės sistemos stimuliacijai, pastaroji, nerasdama taikinio, pradeda pulti savus audinius. Dėl to didėja autoimuninių ligų dažnumas“, - teigė medikas.
Kuriamos vakcinos nuo žmogaus veiklos sukeltų ligų
„Gera žinia medikams, kad nuo šios baisios ligos jau pradedama gaminti vakcina, turinti medžiagų, neutralizuojančius mikrobo išskiriamus toksinus, todėl į organizmą patekęs mikrobas tokio didelio pavojaus žmogui nesukelia.. Taigi šiandien jau reikia vakcinų ne tik nuo natūraliai gamtoje esančių ligų sukėlėjų, bet ir nuo ligų, kurias savo veikla ir įsikišimu sukelia pats žmogus. Beje, nors minėta liga yra labai sunki, antibiotikų, kurie sutrikdo mūsų žarnyno veiklą, komplikacija, mirštamumas nuo kurios labai nemažas visose pasaulio šalyse, ji taip pat gydoma antibiotikais, niekaip kitaip šio mikrobo išnaikinti nepavyksta. Kitaip tariant, žmogus gydomas nuo vienos ligos, bet suserga dar baisesne, kurią vėlgi galima išgydyti tik antibiotikais. Jokiais kitais vaistais šių mikrobų neįmanoma išnaikinti“, - aiškino A. Laiškonis.
Pasak infektologo, nors pasaulyje populiarėja antivakcininis judėjimas, vis dėlto mokslininkai ir toliau stengiasi kurti vakcinas, nes geresnės apsaugos nuo infekcinių ligų kol kas neatrasta.
„Nepaisant to, kad didžiausi pinigai šiuo metu išmetami karui, laboratorijose gimsta žmonijos gelbėjimo idėjos. Pavyzdžiui, kuriama įdomi vakcina prieš dengė karštligę. Ši sunki, galinti būti mirtina liga iš tiesų labai paplitusi, ja kasmet serga 100 milijonų žmonių. Nuo maliarijos taip pat bandoma sukurti vakciną, tačiau kol kas tai nepavyksta. Mat ją gali sukelti keturi sukėlėjai, kurių restruktūra labai sudėtinga. Tačiau maliarija – viena iš trijų ligų šalia tuberkuliozės ir ŽIV, kurioms PSO šiuo metu skiria didžiausią dėmesį“, - teigė pašnekovas.
Pasak jo, kalbant apie tuberkuliozę, kurios paplitimas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje, svarbu ne tiek skiepai, kurių suaugusiesiems, beje, taip pat nėra, kiek socialinės situacijos suvaldymas.
„Su tuberkulioze didžiausia problema, kad žmonės neišlaiko ilgo gydymo, kuris trunka mėnesių mėnesius ar net metų metus, todėl išsivysto vaistams atsparios ligos formos. O štai kūdikių vakcinavimo nuo tuberkuliozės schemos įvairiose šalyse skiriasi. Pas mus vakcinuojami visi kūdikiai, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje – gimę tik tuose regionuose, kuriuose gyvena daug emigrantų iš Afrikos ir Azijos šalių. Tačiau ten, kur gyvenimo sąlygos geros, manoma, kad skiepai nereikalingi. O štai Baltarusijoje buvo ištirta didžioji dalis populiacijos ir nustatyta, prieš kokias ligas žmonės turi antikūnus. Nuo tų ligų nuspręsta neskiepyti. Tokie populiaciniai tyrimai labai naudingi, nes jie taupo pinigus.
Taip pat šiuo metu labai tyrinėjama, kokiais būdais infekcinės ligos pernešamos, kadangi ne visada šis mechanizmas iki galo aiškus. Pavyzdžiui, Ebolos virusu apsikrečiama tiesioginio kontakto metu, maliarija – per uodus, o yra ligų kurių užsikrėtimo būdas nėra aiškus. Bet kuriuo atveju Europoje kaip didžiausias pavojus įvardijamos įvežtinės infekcinės ligos, kurias reikia laiku atpažinti, kad jos neišplistų. Įdomu, kad įvairios ligos įvežamas ne tik iš Azijos ir Afrikos, bet ir iš Rytų Europos. Pavyzdžiui, atsidarius sienoms Vakarų Europoje akivaizdžiai padaugėjo sifilio ir gonorėjos paplitimas“, - pasakojo medikas.
