Cukraus pakaitalai, tokie kaip sacharinas, gali paskatinti metabolinius sutrikimus, paveikdami žmogaus žarnyne gyvenančias bakterijas, teigiama naujausiame „Nature“ paskelbtame straipsnyje. Jau seniau mokslininkai išsiaiškino, kad egzistuoja tiesioginis dirbtinių saldiklių ir medžiagų apykaitos sutrikimų ryšys. Pirmojo tokio darbo išvadose skelbta, kad dirbtiniai saldikliai gali sunkinti su medžiagų apykaita susijusias ligas, o tai nutinka per žarnyno mikroflorą, kur gyvena labai daug įvairiausių gerųjų bakterijų.
Niujorko universiteto mikrobiologas Martinas Blaseris sako, kad naujausių tyrimų rezultatai labai netikėti – apie tai anksčiau nebuvo net susimąstyta.
Mokslininkų išvados neabejotinai sukels nemenką galvos skausmą maisto pramonei. Kaip teigia Masačusetse veikianti rinkos tyrimų bendrovė „BBC Research“, dirbtinių saldiklių rinka nuolat auga. Maisto priedų, įskaitant ir dirbtinius saldiklius, sauga žmonių sveikatai besirūpinančios institucijos niekada medžiagų apykaitos sutrikimų su jais nesiejo. Reaguodamas į naujausius mokslininkų atradimus, Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovas Stephenas Pagani teigia, kad, gavusi šiuos naujus duomenis, agentūra privalės „nuspręsti, ar jais domėsis ekspertų grupė“.
Mokslininkų komanda iš Weizmanno mokslo instituto Izraelyje, vadovaujama Erano Elinavo, pelėms davė įvairių saldiklių – sacharino, sukralozės ir aspartamo. Paaiškėjo, kad po 11 savaičių graužikams pasireiškė gliukozės netoleravimas – ši būklė liudija polinkį į metabolinius sutrikimus.
Norėdami atspindėti realias situacijas žmonių, kurių polinkis į šias ligas skirtingas, mokslininkai dalį pelių maitino įprastu ėdalu, dalį – riebiu maistu, jų vandenį gardino arba vien gliukoze, arba gliukozės ir sacharino mišiniu. Sacharino gaudavusioms pelėms išsivystė gliukozės netoleravimas, o tai reiškia, kad sacharinas sutrikdė jų žarnyno mikroflorą.
E. Elinavo komanda taip pat pasinaudojo duomenimis iš tebevykstančio mitybos tyrimo, kuriame dalyvauja daugiau nei 400 Izraelyje gyvenančių žmonių. Mokslininkai pažymi, kad klinikiniai metabolinių sutrikimų įrodymai – pavyzdžiui, augantis svoris – ir dirbtinių saldiklių vartojimas yra tiesiogiai susiję.
Tačiau klausimas išlieka sudėtingas. „Jeigu priaugote svorio, greičiausiai pradėsite laikytis dietos. Todėl tai nebūtinai reiškia, kad dieta skatina antsvorį“, - teigia E. Elinavas. Mokslininko komanda surado septynis lieknus ir sveikatos problemų neturinčius savanorius, kurie niekada nevartojo dirbtinių saldiklių. Savanoriai savaitę naudojo dirbtinius saldiklius – maksimalią leistiną paros normą. Keturiems išsivystė gliukozės netoleravimas, pakito jų žarnyno mikroflora. Likusių trijų organizmui sacharinas jokio neigiamo poveikio nepadarė. „Galime teigti, kad šis faktas pabrėžia asmeniniams poreikiams pritaikytos mitybos svarbą – visi žmonės skirtingi“, - pažymi mokslininkas.
E. Elinavas kol kas negali pateikti aiškaus dirbtinių saldiklių ir žarnyno mikrofloros ryšio mechanizmo. Tačiau, kaip teigia M. Blaseris, suvokimas, ką dirbtiniai saldikliai daro daliai žarnyne gyvenančių bakterijų, „mus gali įkvėpti sukurti naujus metabolinių sutrikimų gydymo būdus“.
Europos maisto saugos tarnybos mitybos specialistė Yolanda Sanz sako, kad išvadoms dar per anksti. Metabolinius sutrikimus sukelti gali daug veiksnių, o šis tyrimas – labai ribotas.
