Europoje plinta jai neįprastos egzotinės ligos
Pasak Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovo prof. Alvydo Laiškonio, nuo 1975 m. Pasaulio sveikatos organizacija registravo apie 40 visiškai naujų ligų, kurias sukelia bakterijos arba virusai. „Dabar situacija tokia, kad bakterinės ligos, daug bėdų pridariusios anksčiau, pasitraukia į antrą planą, o daug aktualesni tampa virusai. Jų atrandama vis daugiau, jie greičiau kinta ir šiuo metu šiuolaikinei visuomenei sukelia daugiausiai problemų“, - teigė pašnekovas.
Pasak mediko, pastaruoju metu didžiulis dėmesys vėl atkreiptas į egzotines, vadinamąsias keliautojų, ligas, daugelis kurių, kaip buvo manoma, buvo suvaldytos skiepais. Taip yra todėl, kad su klimato šilimu kiekvienais metais šiltesnio klimato zona pasislenka apie 50-100 km į Šiaurę, todėl toje teritorijoje atsiranda ligų sukėlėjų, kurių anksčiau ten nebuvo. Pavyzdžiui, čikungunijos karštligė atsirado vienoje Indijos vandenyno saloje, kurioje kilo didelis ligos protrūkis ir prasirgo net 80 proc. gyventojų, tačiau su padėvėtomis padangomis ligą platinantys moskitai buvo pervežti į Italiją, Ispaniją bei Prancūziją ir apsigyveno kapinėse, pūvančiame vandenyje, kuriame merkiamos gėlės. Mat šie moskitai paprastai gyvena pelkėse. Šiuo metu Pietų Prancūzijoje ir Italijoje jau registruojami vietiniai ligos atvejai. Tačiau gana ilgai medikai negalėjo suprasti, kokia tai liga ir kaip ją gydyti, o ji labai invalidizuojanti, ypač pažeidžia sąnarius.
„Ne veltui šiuo metu labai didelis dėmesys kreipiamas į ligų pernešėjus – bandoma ieškoti, kokie dažniausi virusų ir kitų mikroorganizmų keliavimo būdai. Pavyzdžiui, pastaruoju metu atsiradusi nauja liga – oro uostų maliarija, kuria serga žmonės, niekada gyvenime nebuvę egzotinėse šalyse. Viskas vyksta taip. Į lėktuvą, pakilusį iš Afrikos, su lagaminais patenka maliariniai uodai ir įskrenda į saloną. Lėktuvui nusileidus Romoje į jį įsėda jau į Londoną skrendantys keleiviai, kuriuos šie maliariniai uodai sukandžioja, ir jie Londone suserga maliarija. Panašus fenomenas buvo užfiksuotas netoli Šarlio de Golio oro uosto Prancūzijoje. Čia maždaug 3-4 km spinduliu taip pat buvo registruoti maliarijos atvejai. Tiesiog uodai, atkeliavę į Prancūziją su daiktais, tokį atstumą gali nuskristi. Beje, maliarija vietiniams gyventojams buvo diagnozuota ne iš karto, kadangi medikams net į galvą netoptelėjo, kad tai gali būti ji“, - pasakojo A. Laiškonis.
Kodėl toks pavojingas Ebolos virusas
Ebolos hemoraginė karštligė pirmą kartą užfiksuota 1976 m. Centrinėje Afrikoje, tačiau tik tuomet, kai epidemija 1989 m. pratrūko JAV, šis virusas pradėtas tyrinėti rimčiau. Ebolos virusu užsikrėtęs žmogus ima viduriuoti, vemti, karščiuoti, jį išberia, o galiausiai prasideda vidinis ir išorinis kraujavimas. Nuo šios ligos miršta 50-90 proc. užsikrėtusiųjų.
„Ebolos karštligė, kuri buvo registruota prieš maždaug 30 metų, tuomet neišplito, dažniausiai sirgdavo Afrikos kaimelių žmonės, kurie išmirdavo su niekuo iš šalies nebendraudami. Šiuo metu žmonės tapo mobilūs, labai bendraujantys, noriai važiuoja į egzotines šalis, išsivystė toks transportas, kuriuo ligos sukėlėją galima pervežti labai greitai. Todėl kai atsiranda kokia nors epidemija, visada yra grėsmė, kad ji atkeliaus ir į mūsų šalį. Žmonės šiandien taip masiškai migruoja, kad užsikrėtęs žmogus gali atvykti pas mus bet kada“, - įspėjo infektologas.
Kodėl toks pavojingas Ebolos virusas? Pasak pašnekovo, pirmiausiai jis, kaip ir bet koks virusas, pakenkia labai daug sistemų. Liga paprastai pasireiškia bendrais požymiais – karščiavimu, raumenų skausmais ir pan., tačiau baisiausia, kad šis virusas veikia kraujodaros sistemą – labai sumažina leukocitų ir trombocidų kiekį, sutrikdo krešumo sistemą, dėl to atsiranda kraujavimas, kuris labai intensyvus ir vyksta iš visų galimų ertmių. Ir kol kas nėra specifinio gydymo, išskyrus persirgusių žmonių kraujo perpylimą. Tokių žmonių yra labai nedaug, taigi tai padaryti problematiška.
„Tai piktas ir dar mažai ištirtas virusas. Džiaugiuosi, kad pagaliau leido išbandyti kuriamus vaistus, kurių gamyba – labai ilgas, dešimtmečius trunkantis procesas. Specialistai pradėjo dirbti vos tik atradus virusą, o pirmieji rezultatai – tik dabar. Laimė, kad šis virusas neplinta oro lašeliniu būdu, o tik per sąlytį su ligonio skysčiais ir išskyromis. Visose penkiose šalyse, kurioje šis virusas išplitęs, yra tragiška sveikatos apsauga, galioja įvairūs prietarai, ritualai. Ką ir kalbėti, kai net lavonai nelaidojami, leidžiama juos ištampyti šunims. Taip sudaromos idealios sąlygos plisti virusui“, - aiškino pašnekovas.
Pavojingiausi paskutinių dešimtmečių virusai
Ebolos virusas – ne vienintelis, per pastaruosius keletą dešimtmečių sukėlęs visuomenėje paniką. Maždaug prieš 10 metų visus specialistus ant kojų sukėlė taip pat didelį mirtingumą sukeliantis paukščių gripas, kuriuo užsikrečiama nuo sergančių paukščių. Miršta maždaug pusė susirgusiųjų.
„Liga neišplito tik todėl, kad Europa tuo metu reagavo visai kitaip nei Afrikos šalys. Belgai sunaikino apie 30 mln. paukščių, kad sustabdytų epidemiją, ir tokiu būdu iš tiesų nutraukė sergamumo grandinę. Lygiai taip pat buvo pasielgta Azijoje. Jei sunaikinamas epidemijos šaltinis, epidemija neišplinta. Afrikoje tokio dalyko atlikti neįmanoma. Paukščių gripas labai pavojingas tuo, kad jis naikina plaučių jungiamąjį audinį, todėl žmogus miršta nuo kvėpavimo nepakankamumo. Prancūzai ne veltui dabar stebi žmonių, persirgusių paukščių gripu, grupę. Jie seka, ar šie jauni žmonės vėliau nesusirgs plaučių nepakankamumu, nes plaučių jungiamasis audinys vis dėlto buvo pažeistas. Kaip pasakodavo reumatologai, nuotraukose jie matydavo, kaip liga plaučius sunaikindavo praktiškai per tris valandas. Taigi medikai padėti praktiškai neturėdavo jokios galimybės. Periodiškai paukščių gripo židiniai yra registruojami ir dabar, nes atsiradęs virusas niekur nedingsta, jis lieka aplinkoje, tačiau nepasireiškia, jei neturi tam tinkamų sąlygų. Tačiau ranką reikia laikyti ant pulso, nes ligos protrūkis gali įvykti bet kuriuo metu“, - aiškino medikas.
Ne ką mažiau išgąsdino pandemiją sukėlęs vadinamasis kiaulių gripas. „Šis virusas sukėlė tokią paniką todėl, kad buvo prisimintas labai panašus garsusis ispaniškas gripo virusas, sukėlęs pandemiją 1918 m., nuo kurios mirė labai daug žmonių. Tačiau, ačiū Dievui, pastarasis virusas pasirodė mažiau pavojingas. Tai kiek nuvylė skiepų šalininkus, kai kurioms šalims vakcinas tiesiog teko išmesti“, - prisiminė A. Laiškonis.
Lietuvoje kiaulių gripas nusinešė 23 gyvybes, o kiek gyvybių 2009 m. kilusi pandemija nusinešė visame pasaulyje, nesutariama. PSO duomenimis, kiaulių gripas pražudė 18 500 žmonių, tačiau JAV Atlantos sveikatos centro mokslininkų atlikta studija teigia, kad mirčių galėjo būti 151 tūkst. iki 575 tūkst.
Taip pat vis dar pasigirsta informacijos apie įvairias SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) viruso, plintančio oro lašeliniu keliu, atmainas, kurio protrūkis buvo užfiksuotas 2002 m. Honkonge ir išplito į daugiau nei 30 šalių. Nors virusas buvo suvaldytas 2003 m., skaičiuojama, kad nuo šio ligos mirė per 800 žmonių.
Taip pat maždaug prieš 15 metų paniką buvo sukėlusi kempinligė. Pasak infektologo, ši liga diagnozuojama ir šiandien, tačiau ji neplinta kaip epidemija. „Panika buvo kilusi todėl, kad šios ligos sukėlėjas – visiškai nauja mikroorganizmų atmaina, nepriklausanti nei virusams, nei bakterijoms. Tai baltyminė medžiaga, kuri sugeba sukelti ligą. Susirgimai buvo registruoti daugiausiai Anglijoje, kol kas niekas negali paaiškinti – kodėl. Buvo kalbama apie tai, kad prieš kelis šimtus metų Anglijoje buvo paplitusi kažkokia neaiški liga, kuri turėjo įtakos kempinligės atsiradimui“, - teigė pašnekovas.
Kempinligės užkratas, kurio vienas iš šaltinių (tačiau ne vienintelis) – sergančio galvijo mėsa (jautiena), naikina nervinį audinį ir jis išretėja. Smegenys tampa panašios į kempinę. Pagrindiniai šios ligos simptomai – smegenų nepakankamumas, pasireiškiantis orientacijos sutrikimais ir atminties praradimu, nenormaliu elgesiu, sutrikusia motorika, raumenų spazmais.
Užsikrečiama net nuo arklių ir žiurkių
Kaip pasakojo A. Laiškonis, per pastaruosius dešimtmečius atsiradę nauji virusai ir bakterijų rūšys dažniausiai susijusios su žmonių veikla. Taigi mes patys kasame sau duobę. Pavyzdžiui, kai Venesueloje buvo masiškai kertami miškai ir tose vietose statomi miestai, natūralioje gamtoje gyvenusios žiurkės persikėlė pas žmones ir išplatino Venesuelos karštligę, nuo kurios, kai kuriais duomenimis, trečdalis pacientų miršta.
Užsikrėsti pavojinga liga galima praktiškai nuo bet kurio gyvūno. Štai Australijoje aptiktas virusas, kuriuo užsikrečiama nuo arklių.
Šiandien visi žino tris hepatito rūšis - A, B ir C, tačiau mokslininkai yra atradę dar naujus šio viruso porūšius - hepatitą G ir E. Pastaruoju užsikrečiama nuo kiaulių.
2008 m. buvo atrastas labai panašus į Ebolos Lujo virusas. tiesa, epidemijos jis nesukėlė - susirgo tik penki žmonės, tačiau keturi iš jų mirė.
„Taigi atrandami vis nauji virusai, jie mutuoja. Jų sukeliamos ligos priskiriamos prie didžiausių ekonominių ir socialinių nuostolių padariusių susirgimų. Šiuo aspektu galima paminėti šiuo metu aktualų Ebolos virusą, paukščių ir kiaulių gripą, čikunguniją ir pan. Tai ligos, kurios šiurpina pasaulį. Ne veltui egzistuoja pasaulinė programa, skirta tirti naujoms ligoms. Šiems tyrimams skiriami didžiuliai pinigai", - teigė infektologas.
Virusai mutuoja daug greičiau nei anksčiau
„Kalbant apie epidemijas, kol jos išplinta, labai dažnai šalys, kuriose liga atsirado, informacija slepiama, pasaulis apie tai neinformuojamas, kadangi bandoma ligą suvaldyti savo pajėgomis. Tas pats buvo ir su paukščių, ir su kiaulių gripu – apie šiuos virusus sužinota tik po 2-3 mėnesių, kai liga išplito po pasaulį. Jeigu informacija nebūtų slepiama, pasaulis daug greičiau imtųsi priemonių ir galbūt epidemijų būtų išvengta“, - tikino medikas.
Dar viena šiuolaikinės medicinos bėda, pasak jo, ta, kad tam tikros ligos nediagnozuojamos todėl, kad medikai savo regione jų nesitiki.
„Pavyzdžiui, medikas iš Belgijos pasakojo labai įdomų atvejį, nutikusį prieš keletą metų. Žmogus susirgo smegenų uždegimu – encefalitu. Jis buvo gydomas labai geroje universitetinėje ligoninėje, bet niekas negalėjo jam nustatyti diagnozės, t. y. uždegimo kilmės, o nuo to priklauso ir gydymas. Tik palyginus ligonio kraują su tarptautiniu encefalito registru, buvo nustatyta, kad tai erkinis encefalitas, kuriuo, kaip paaiškėjo, žmogus užsikrėtė žvejodamas Lietuvoje. Tuo metu Belgijoje tai buvo pirmas atvejis, todėl medikai ir nepagalvojo apie tokią galimybę. Dabar jau ir Belgijoje žinomas erkinis encefalitas – erkes jiems atnešė migruojantys laukiniai gyvūnai“, - pasakojo A. Laiškonis.
Mediko teigimu, šiandien virusai mutuoja daug greičiau nei anksčiau. Tai susiję su pasikeitusiu mūsų gyvenimo būdu, mobilumu, migracija.
„Beje, anksčiau buvo manoma, kad virusai gyvuoja sau, bakterijos – sau, ir šio rūšinio barjero negalima peržengti. Tačiau toks organizmas, kaip mikoplazma, – ir bakterija, ir virusas. Taigi mikroplazminis plaučių uždegimas yra ir virusinis, ir bakterinis, o tai susiję su gydymo problemomis. Mat virusas labai greitai dauginasi, labai gerai prisitaiko prie aplinkos ir sugeba išlikti bet kur. Pavyzdžiui, neseniai paaiškėjo, kad jūros gėrybėse puikiai gali gyventi choleros sukėlėjas. Ši liga jau taip pat buvo pamiršta. Deja, kuo mikrobas mažesnis, tuo jis plastiškesnis, tuo geriau sugeba prisitaikyti prie naujų sąlygų ir sukurti naujas formas, kuriose gali išlikti“, - pabrėžė jis.
Taigi nepaisant mokslo pažangos, suvaldyti žmoniją puolančius virusus ir toliau bus sudėtinga. Infektologo manymu, ne visi šie virusai sukels pavojingas epidemijas, bet sergamumą visuomenėje palaikys. „Ir toliau laukia didžiuliai iššūkiai“, - teigė pašnekovas.
