Tačiau naujausio tyrimo rezultatai verčia abejoti jų veiksmingumu.

Gali būti, jog antiperspirantai (naudojant juos ilgą laiką) situaciją gali pabloginti, skelbia realclearscience.com.

90 proc. amerikiečių be antiperspirantų ir dezodorantų neįsivaizduoja nė dienos. Juk šios higienos priemonės – puiki priemonė išvengti gausaus prakaitavimo ir nemalonaus kvapo.

Nemalonus kvapas atsiranda pažastyse gyvenančioms bakterijoms skaidant lipidus ir amino rūgštis, esančias prakaite, į nemalonų kvapą turinčius darinius. Dezodorantuose esančios su mikrobais kovojančios medžiagos tas bakterijas naikina, o cheminės medžiagos neutralizuoja nemalonius kvapus.

Antiperspirantai dar galingesni – jie užkemša prakaito liaukas aliuminio pagrindo cheminiais junginiais.

Nors dauguma žmonių džiaugiasi dezodorantų ir antiperspirantų suteikiamu sausumu ir gaiva, Belgijos Gento universiteto mikrobiologinės ekologijos ir technologijų laboratorijos specialistams labiau rūpi, kaip šios higienos priemonės veikia bakterijas. Juk mūsų pažastyse jų gyvena milijardai.

Norėdami išaiškinti, kaip dezodorantai ir antiperspirantai veikia pažastyse gyvenančias bakterijas, doktorantas Chrisas Callewaertas su komanda surado aštuonis savanorius, kurių buvo paprašyta ryžtis drastiškam eksperimentui: šeši vyrai ir dvi moterys pažadėjo visą mėnesį nenaudoti jokio dezodoranto ar antiperspiranto (dauguma antiperspirantų yra ir dezodorantai).

Kitos grupės, kurioje buvo žmonių, šiomis priemonės nesinaudojančių reguliariai, paprašyta jas naudoti - visą mėnesį. Vienas mėnuo pasirinktas neatsitiktinai: būtent per 28 dienas susiformuoja naujas odos ląstelių sluoksnis.

Mokslininkai tyrė pažastyse gyvenančių bakterijų įvairovę ir kiekį – tai buvo daroma prieš liaujantis naudoti antiperspirantus, naudojimą nutraukus ir vėliau naudojimą atnaujinus.

Kardinalūs higienos įpročių pasikeitimai turėjo įtakos ir pažastyse gyvenančių bakterijų kolonijų gyvenimą. Kiekvieno žmogaus pažastys – unikali bakterinė terpė, tad labai sunku tiksliai įvardyti pokyčius, inicijuotus dezodorantų ar antiperspirantų. Tačiau vieną aiškią tendenciją įvardyti pavyko: antiperspirantų naudojimas tiesiogiai susijęs su pasidėjusiu aktinobakterijų kiekiu.

Galbūt apie aktinobakterijas nesate girdėję, tačiau nėra abejonių, jog užuosti jas teko ne kartą. Kalbant apie aktinobakterijas, būtina išskirti dominuojančias lazdelės formos bakterijas Corynebacterium – jos ir yra pagrindinis nosį riečiančio prakaito kvapo sukėlėjos. Kiti mikrobai, kurie gyvena pažastyse – pavyzdžiui, firmikutai ar stafilokokai – taip greitai nemalonaus kvapo nesukelia.

Ch. Callewaertas įsitikinęs: dėl bakterijų dauginimosi kalti antiperspirantuose esantys aliuminio junginiai. Būtent jie naikina gerąsias, mažiau dvokias bakterijas, ir leidžia dominuoti blogosioms bakterijoms. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dezodorantai, kuriuose nėra prakaito gamybą blokuojančių antiperspirantams būdingų junginių, tiesiogiai susiję tik su nedideliu nemalonų kvapą skleidžiančių aktinobakerijų kiekio didėjimu.

Mokslininkai sako, jog dezodorantai ir antiperspirantai – laikinas prakaitavimo ir nemalonaus kvapo problemos sprendimo būdas.

„Priemonės, kuriomis naudojamės šiandien, neišsprendžia tikrosios problemos: nenaikina blogą kvapą skleidžiančių bakterijų. Dezodorantai maskuoja nemalonų kvapą. Tačiau galima rasti ir geresnį būdą. Mūsų tikslas – rasti geresnį sprendimą“, - tyrimo išvadas komentuoja Ch. Callewaertas.

Vienas iš tokių – pažastų bakterijų transplantacija.

„Tiesiog iš žmogaus, kurį vargina nemalonus prakaito kvapas, pažasties išnaikintume blogąsias bakterijas, ir jas pakeistume gerosiomis bakterijos, kurių paskolintų giminaitis, neturintis tokios problemos“, - paaiškino tyrimo vadovas.