Nenori mokėti pinigų – lauk du mėnesius
Į DELFI redakciją kreipėsi vilnietė, kuri pasibaisėjusi, kad greičiausiai kojų grybeliu užsikrėtusi jos pilnametė dukra, pas dermatologą gali pakliūti tik beveik po dviejų mėnesių.
„Kreipėmės į Vilniaus odos ir veneros ligų centrą, kadangi mūsų Šeimos centre, prie kurio esame prisiregistravusios, dermatologo nėra. Tačiau net sutrikau išgirdusi, kad anksčiausias laikas – rugsėjo 30 d. Mat šiuo metu esą daug gydytojų atostogauja. Pasiskambinau centro direktoriui, o jis man dėstė, kad tai yra normalu, kad toliau bus dar blogiau – gali tekti laukti ir tris mėnesius. Mano manymu, tai tikrai nenormalu ir jei tokia situacija, gal nereikėtų visų darbuotojų išleisti atostogų vienu metu, juk jie aptarnauja visą Vilniaus apskritį. Dabar dirba vos keli gydytojai. Tačiau jam, kaip supratau, dėl pacientų galvos neskauda. Jis sako, kad išleidžia atostogų darbuotojus tuomet, kada žmonės nori atostogauti. Bet juk žmonės serga ir rugpjūtį.
Mano dukra sutrikusi, ji nežino, ką daryti, nenori laukti, tačiau jei pradėsime gydytis pačios, galime tik pakenkti. Pagaliau tuomet ir diagnozę sunkiau nustatyti. Požymiai tokie, kad neaišku – ar tai nuo uždaros avalynės, ar baseine kažką pasigavo, bet kojos neatrodo gražiai. Buvo iškilę ir pūlinių, tik dukra iš pradžių man nieko nesakė, manė, kad praeis. Galbūt šeimos gydytojas galėtų patarti, kokių vaistų nusipirkti, bet neapsilankius pas specialistą nebūtinai bus kryptingas gydymas ir neaišku, koks bus rezultatas“, - svarstė moteris.
Pašnekovė teigė negalinti taip ilgai laukti gydytojo konsultacijos, o Vilniaus odos ir veneros ligų centro direktoriaus pasiūlymas pasiimti siuntimą ir keliauti į kitą įstaigą taip pat neatrodo realus, nes žinanti, kokios eilės kad ir Santariškių klinikose. Todėl ji mato tik vieną išeitį – kreiptis privačiai. „Tarkime, mes dar galime už tai susimokėti, bet kiek yra žmonių, kurie negali sau to leisti?“ - piktinosi vilnietė.
Už dyką dirbti neketina
Pasak Vilniaus odos ir veneros ligų centro direktoriaus Gintauto Lileikio, dėl tokios situacijos kaltas ne gydytojų atostogų metas, bet finansavimo problemos.
„Kadangi žinome, kiek iš Ligonių kasų gauname pinigų, pagal tai nusistatome etatų skaičių ir vizitų limitą. Taigi gydytojai per galvą verstis negali – turi normą, dėl to ir susidaro tokios eilės, vidutiniškai žmonėms reikia laukti apie 1,5-2 mėnesius. Ligonių kasos mums leidžia per mėnesį uždirbti apie 120 tūkst. litų. Šį konsultacijų skaičių pasiekiame praktiškai per tris savaites. Paskutinę savaitę jau dirbame kitam mėnesiui arba dykai, nes už viršplaninius vizitus vis tiek negauname pinigų. Taigi pagal finansinius resursus – ir žmogiški resursai. Galėtume dar priimti kelis gydytojus, bet už jų darbą niekas nemokės. Taigi gaunasi pasityčiojimas – ateina Ligonių kasų atstovai ir klausia, kas mums trukdo priimti pacientus? O kai klausiame, ar mums už juos mokės, atsako, kad ne. Tai gal tegu jie dirba už dyką, kodėl mes turėtume? Pasišnekame, susipykstame, tuo ir baigiasi problemos sprendimas.
Kai kurios poliklinikos irgi turi dermatologus, bet jie ten atostogauja po du mėnesius, todėl jos siunčia pas mus, esą mes priimsime visus, juolab kad norint pas mus pakliūti, nereikia šeimos gydytojo siuntimo. O kai mes nepriimame, žmonės nepatenkinti. Ir žiemą, ir vasarą mes apkrauti, tik vasarą sudėtingiau, kadangi dalis gydytojų išeina atostogų. Kita vertus, šiuo metu iš 10 gydytojų dirba pusė. Beje, pas dermatologą teoriškai žmogus gali kreiptis, kur nori, į bet kokį Lietuvos miestą, į bet kurią polikliniką, kurioje yra specialistas. Įstatymiškai taip, bet praktiškai, jei pasiskambinsite į polikliniką, jeigu nesate ten prisiregistravęs, į kalbas su jumis nesileis“, - teigė pašnekovas.
Mediko teigimu, grybelis, žinoma, nėra mirtina liga, bet toks žmogus gali užkrėsti kitus, pavyzdžiui, baseine, taip pat vaikai gali paplatinti darželyje. Pagaliau ligai įsisenėjus gydymas taip pat užsitęsia. „Aš pats antraeilėse pareigose dirbu gydytoju – pas mane išankstinio užsirašymo nebūna, bet kasdien priimu visus nenumatytus atvejus. Per dieną susidaro apie dešimt žmonių“, - tikino jis.
G. Lileikis prisiminė situaciją, kai sulaukė Ligonių kasų patikrinimo dėl paciento skundo, kad jis negali pakliūti į įstaigą, kad išsigydytų karpas. Galiausiai valdininkai konstatavo, kad gydyti šią ligą turi šeimos gydytojas, kurio normoje ši liga įrašyta, o ne dermatologas, kurio normoje ši liga taip pat įrašyta.
„Tiesa, gydyti karpų mums neuždraudė, tik pinigų už tai negausime. Mes neketiname taip lengvai nusileisti ir greičiausiai eisime iki teismo. Juk tai visiška nesąmonė. Karpos – tai virusinė, plintanti liga, kurią gydyti būtina. Tačiau šeimos gydytojai jomis neužsiima, nes neturi pakankamai kompetencijos ir žinių, nors jų normoje šios ligos gydymas įrašytas. Tačiau valdininkai apie tai nemąsto ir paliks žmones po visą miestą blaškytis, jei iš tiesų mums uždraus kai kurias ligas gydyti“, - teigė įstaigos vadovas.
Kuo pavojingas grybelis
Statistiniais duomenimis, grybeliu serga pakankamai daug žmonių – iki 6 proc. Jis gali vešėti kojų tarpupirščiuose, ant padų, nagų (tiek kojų, tiek rankų), taigi bet kur. Beje, kojų grybelis šiais laikais išgydomas nesunkiai – sukurta veiksmingų jį naikinančių preparatų. Tuo metu nagų grybelis – kita šios rūšies susirgimo atmaina – vis dar sudėtinga liga. Gydymas gali užtrukti net apie metus, paprastai tenka gerti vaistus, o kraštutiniu atveju – lupti nagus.
Dermatologai pripažįsta, kad panaikinus sovietmečiu buvusią tvarką, pagal kurią lankyti baseiną buvo įmanoma tik turint gydytojo pažymą, užsikrėsti grybeliu baseinuose ir pramogų parkuose tikrai įmanoma ir net labai lengva. Juolab kad vis dar yra žmonių, kurie patys neatpažįsta sergantys grybeliu ir be jokios sąžinės graužaties savo ligą platina aplinkiniams. Nuo jų odos byrančios pleiskanos prilimpa prie kitų žmonių kojų ir juos užkrečia. Pasak medikų, tai civilizacijos pasekmė – ten, kur yra dideli žmonių susibūrimai, ligų neišvengsi. Taigi grįžus iš vandens pramogų namo būtina gerai nusiplauti kojas ir jas pasitepti antigrybeliniu kremu, o pačiame baseine ar vandens parke vaikščioti tik su giminėmis šlepetėmis.
Grybelis – lėtinė liga. Tam tikrais periodais jos požymiai gali būti visai nepastebimi, kitais periodais liga gali paūmėti – pavyzdžiui, kojai paprakaitavus sintetinėje avalynėje tarpupirščių odoje gali atsirasti uždegimas, įtrūkimai, žaizdelės. Vėliau jos savaime išnyksta, lieka tik odos pleiskanojimas tarpupirščiuose, ant padų ar kulnų – tarsi miltų būtų priberta į odos raukšleles, bet į tai niekas nekreipia dėmesio. Žmogus jaučiasi sveikas ir negalvoja, kad gali užkrėsti kitus. Tačiau ten, kur jis vaikšto basas, pleiskanos byra.
Įtarus grybelį būtina kreiptis į specialistą. Antraip žmogus save tik apgydys – užgesins gaisrą, bet visiškai ligos neišguis.
VLK: Pacientui sudaryta galimybė pasitrumpinti eilę
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas pacientas, gydymo įstaigoje norintis gauti tam tikrą paslaugą, pavyzdžiui, planinę konsultaciją, ir negalintis jos gauti greitai, turi teisę kreiptis į kitą gydymo įstaigą, kurioje yra trumpesnės eilės, ir joje gauti greičiau tam tikros srities specialistų paslaugas. Informacija apie eiles gydymo įstaigose viešai skelbiama tiek VLK interneto svetainės skyrelyje „Apie eiles“, tiek teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse. Svarbu žinoti ir tai, kad kelią pas gydytojus dermatologus palengvina tai, kad norint pas juos patekti nereikalingas šeimos gydytojo siuntimas.
„Beje, eilės pas dermatologus būna ir kitose šalyse. Kai kur gali teikti laukti net pusę metų. Tad Lietuva šiuo atveju nėra išskirtinė. Priešingai, mes stengiamės sudaryti sąlygas pacientui trumpinti eilę savo nuožiūra – pasirinkti kitą gydymo įstaigą, kurioje eilė būtų trumpesnė. Pagaliau kai kurias odos ligas pagal savo kompetenciją ne tik gali, bet ir moka diagnozuoti šeimos gydytojas. Tokia jų pareiga įtvirtinta ir teisės aktuose, tad jie turėtų būti pasirengę ir kvalifikuoti suteikti tokias paslaugas savo pacientams“, - teigė VLK atstovė.
Dermatologų suteiktos paslaugos pacientams yra mokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. VLK duomenimis, Vilniaus odos ir veneros ligų centrui 2013 m. buvo sumokėta už visas pacientams suteiktas gydytojų dermatologų paslaugas. Klausimų ar nesusipratimų dėl to nekilo. Karpų gydymas šiuo metu yra mokama paslauga, už kurią turi sumokėti pats pacientas.
VLK duomenimis, lyginant 2012 m. ir 2013 m. suteiktų dermatologo konsultacijų skaičių, Lietuvos mastu situacija nėra pasikeitusi ir problemų dėl finansavimo neįžvelgiama. 2013 m. tiek Lietuvoje, tiek Vilniaus TLK zonos gydymo įstaigose bendras dermatologo konsultacijų skaičius šiek tiek sumažėjo. 2012 m. ir 2013 m. dermatologų konsultacijoms, kurių buvo suteikta per 600 tūkst., apmokėti buvo panaudota apie 26 mln. litų PSDF biudžeto lėšų, t. y. buvo apmokėta tiek, kiek gydymo įstaigos pateikė savo sąskaitose.
„Be to, siekiant užtikrinti, kad pacientams paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos, gydymo įstaigoms tam tikrais atvejais apmokamos ir viršsutartinės sumos už įvairias pacientams suteiktas paslaugas. Žinoma, tai daroma vadovaujantis teisės aktais“, - teigė L. Bušinskaitė.
