Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi 27 žmonės, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas, teigiama pranešime spaudai.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, devynių mėnesių duomenimis, dažniausiai mūsų kraštiečiai kreipėsi į Vokietijos, kur pateikti 7 prašymai kompensuoti gydymo išlaidas, ir kaimyninių šalių Latvijos, kur buvo pateikti 6 prašymai, Estijos ir Lenkijos, kur pateikta po 5 prašymus, medikus.

"Taip pat mūsų kraštiečiai keliavo gydytis pas Vengrijos, Čekijos, Slovakijos bei Prancūzijos medikus - pateikta po 1 prašymą kompensuoti šiose šalyse patirtas išlaidas. Iš viso jiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuota apie 29 tūkst. litų, tuo tarpu svetur suteiktos paslaugos šiems žmonėms bendrai atsiėjo beveik 184 tūkst. litų. Tai reiškia, kad likusią pinigų sumą už suteiktas gydymo paslaugas mūsų pacientai sumokėjo patys", - pasakojo V. Momkuvienė.

Anot jos, lietuviai į minėtų šalių medikus kreipėsi dėl specialių operacijų ir tyrimų, medikų specialistų konsultacijų, medicininės reabilitacijos arba buvo įsigiję vaistų, kuriuos vėliau paprašė kompensuoti.

"Kaip ir prognozuota, didžiausias išlaidas patyrė tie mūsų kraštiečiai, kurie gydėsi senosiose ES narėse šalyse - Vokietijoje, Prancūzijoje, nes didžiąją dalį sveikatos priežiūros išlaidų jie dengė savo lėšomis. Jose sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Didžiausias pacientų judėjimas, bent jau kol kas, vyksta tarp kaimyninių šalių - Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, kur kainos panašios arba kai kuriais atvejais mažesnės nei Lietuvoje", - tvirtino V. Momkuvienė.

VLK duomenimis, didžiausia gydymo išlaidų dalis - beveik 5 tūkst. litų - buvo kompensuota pacientui, kuriam Vokietijoje buvo atlikta operacija, o likusią išlaidų dalį - per 30 tūkst. litų - jis dengė savo lėšomis.

Taigi, V. Momkuvienės teigimu, ne kiekvienam žmogui tokios paslaugos finansiškai prieinamos. Juolab kad kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios bus didesnės nei lietuviška kaina, pacientas turės padengti savo lėšomis. Yra nemažai ir tokių atvejų, kai mūsų šalyje teikiamos paslaugos kainuoja brangiau nei svetur.

VLK pažymi, kad už gydymą svetur nėra pilnai kompensuojama. Apmokama analogiškos paslaugos, kuri būtų suteikta Lietuvoje, kaina, o tais atvejais, kai faktinės išlaidos yra didesnės, skirtumą pacientas turi dengti savo lėšomis. Jie patys turės padengti ir kitas išlaidas - kelionės, nakvynės, maitinimo, vertinimo ir kitas.

Gydymosi svetur paslaugų kainos nėra kompensuojamos iš anksto. Gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį išleistų pinigų.

Apmokamos tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje.

Norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje, yra privalomas gydytojo siuntimas.

Nėra kompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)