Paaiškino, kokią mėsą valgome

Į Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą suvažiavę jaunuoliai šeštadienį išgirdo verslininkės Egidijos Vaicekauskienės patikinimą: lietuviai valgo vieną geriausių mėsų Europoje. Diskusijoje apie ateities maistą daug dėmesio sulaukė kancerogeninių medžiagų turintys lietuviški rūkyti mėsos gaminiai.

„Pirmiausia norėčiau jus nuraminti: lietuviai tikrai valgo gerą maistą, mūsų mėsos produktai vieni geriausių Europoje“, – kalbėdama apie sertifikuotose įmonėse gaminamus mėsos produlktus, sakė „Nemateko“ vadovė Egidija Vaicekauskienė.

Verslininkė sakė žiniasklaidoje stebinti daug neigiamų atsiliepimų apie Lietuvoje gaminamą mėsą ir bendrai maisto pramonę, tačiau žurnalistai esą turi savų interesų.

E. Vaicekauskienė papasakojo ir apie maisto perdirbimo technologijas. Jos tvirtinimu, „Nematekas“ naudojasi šiuolaikinėmis perdirbimo technologijomis, kurios leidžia maistą pateikti geresnės kokybės nei prieš 50 metų valgė mūsų tėvai. „Sako, lyg ir natūralus maistas, ką išsirūkome savo sukaltose rūkyklose namuose. Galiu pasakyti, kad rūkymo technologijos pažengusios į priekį: pas mus gamykloje dūmas išgaunamas trinties metodu. Tai reiškia, kad išrūkytas gaminys neturės tokio kvapo, kad per tris metrus jaučiame praeidami namuose pro rūkytas dešras, bet jis neturės to koncerogeno kiekio, kuris atsiranda iš dūmo, gauto ugnies būdu“, – dėstė E. Vaicekauskienė.

Kad maistas taptų saugesnis, išvengiant cheminio būdo, naudojamos pakavimo technologijos. Tai užtikrina ilgesnį produkto galiojimo laiką 7-10 dienų.

Verslininkė priminė, kad močiutės mėsą raudonindavo dėdamos salietros. Maisto pramonėje naudojama nitritinė druska. „Nematekas“ prieš 10 metų ėmėsi iššūkio gaminti be nitritinės druskos: siekti, kad mėsa būtų raudona, bet neturėtų nitrito. Pasak E. Vaicekauskienės, tai pasiekti leido naujos technologijos: prieskoninės priemonės, gerosios bakterijos.

M. Maciulevičius: viena cigaretė kenksmingiau nei 50 kg rūkyto kumpio

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pastebėjo, kad rūkyti gaminiai – mūsų žmonių tradicija ir vartotojų lūkesčiai. Jis prisiminė prieš keletą mėnesių kilusią bangą, kai dėl Europos Komisijos parengtų dokumentų rūkytuose gaminiuose sumažintas leistinas kancerogenų kiekis nanogramais nuo 5 iki 2.

„Tai vienas klausimų, kada šiek tiek perlenkta lazda – per daug norima sveikatinti. Mūsų argumentas šioje vietoje toks: vis dėlto turėtume žiūrėti bendrą aplinką, tai labai mažas kiekis lyginant su tuo, kada šiandien aplinkui mus visur yra degimo procesai: angliavandeniliai išsiskiria degimo metu“, – aiškino M. Maciulevičius.

Jo aiškinimu, kenksmingas medžiagas išskiria ir važiuojantis automobilis, mieste kvėpuojame oru, kurio sudėtyje yra benzapireno. „Pavyzdžiui, cigaretę surūkius kiekis būna iki 80 nanogramų, taigi ženkliai blogiau surūkyti vieną cigaretę negu suvalgyti pagal naujas normas 50 kilogramų rūkyto kumpio“, – juokėsi M. Maciulevičius.

Pasak M. Maciulevičiaus, reikia ieškoti gerųjų mėsos rūkymo praktikų nenusižengiant kokybei ir potyriams, antraip žmonės produkcijos nepirks. Prie rūkytos mėsos kvapo itin pripratę senyvo amžiaus žmonės.

„Kartu su mokslininkais pasižiūrėjome, kad įmanoma išrūkyti kiek įmanoma saugiau, bet tuo pačiu naujos vertės yra šiek tiek per ambicingos. Pritariu tam, kad nereikėtų daryti dramos ten, kur jos nėra ir per daug išpūsti tuos reikalus. Kartais mėgstame padaryti ažiotažą ten, kur jo nėra“, – kalbėjo kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius.

Žaliavalgė: pasaulis gali gyventi ir be mėsos

Tuo metu žaliosios mitybos propagruotoja Gražina Gum įsitikinusi, kad žmonija puikiausiai galėtų išgyventi be mėsos. „Jūs pagalvokite, kiek iš ekologijos pusės žvelgiant vienam gyvūnėliui užauginti reikia sunaudoti įvairiausių grūdų, už juos galima pamaitinti turbūt visus stovyklautojus“, – kalbėjo G. Gum.

Ji paaiškino žaliavalgių filosofiją. „Mes grįžtame atgal, į natūraliąją gamtą, ieškome joje jos sukurtų technologijų, kurios naudingiausios mūsų kūnui, ląstelėms ir net yra pirmapradė gamtos dovanota formulė, nepakeisdami jos, galbūt tiesiog pagerindami skonius, tam tikras tekstūras, fermentuodami maistą, gauname natūralius probiotikus – gerąsias bakterijas, kurios į mūsų kūną įeina ir pamaitina visas mūsų struktūras“, – sakė G. Gum.

Žaliavalgės teigimu, yra žmonių, ieškančių maistingiausio maisto – super produktų. Tai aukštą maistinę vertę turintys produktai, kurių reikia nedidelio kiekio. Tokių produktų pavyzdžiai Lietuvoje – šaltalankiai, gojų uogos, pasaulyje yra naudojami dumbliai, kurie ypač naudingi mūsų organizmui.

G. Gum tvirtino, kad Lietuvoje daugėja vegetarų ir veganų, kurie pasirinkdami kitokį mitybos būdą paprastai atsikrato daugybės negalavimų, pradedant cukriniu diabetu, baigiant dar sunkesnėmis ligomis, taip pat nebevartoja įvairių vaistų.

Profesorė pastatė ant žemės

„Aš tik noriu sugrąžinti jus ir pasakyti vieną sakinį: nepamirškite, kad maisto gamyba yra didžiulė pramonė, mūsų ekonomikos dalis, 20 proc. BVP Lietuvoje sukuria maisto pramonė. Tiesiog noriu jus ant žemės pastatyti“, – abejones dėl maisto pramonė reikalingumo sklaidė Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros vedėja profesorė Daiva Leskauskaitė.

Pasak D. Leskauskaitės, klausimas, kaip pasiekti, kad pramonė leistų ir pamaitinti žmones, ir tą darytų sveikai. „Kas yra natūralu? Manau, būtent šiandieninė gamintojų ir mokslininkų paieška – kaip surasti tuos gamybos būdus, kurie leistų išsaugoti kiek galima daugiau to, ko yra užauginamoje žaliavoje“, – kalbėjo KTU profesorė.

Ji atkreipė dėmesį, kad maisto gaminimo procesas – nuo žaliavos auginimo iki vartotojo – turi būti kontroliuojamas. Mat atsiranda vis daugiau informacijos, kaip žmogaus savijautą veikia mityba ir sudėtinės maisto dalys. „Tikrai nebūčiau šalininkė griežtai vienos ar kitos pozicijos. Esu šalininkė to, kad pasaulis yra labai margas. (…) Mūsų organizmo poreikiai mitybos prasme taip pat yra skirtingi, tad pasirinkime tai, ko reikia mūsų organizmui“, – sakė D. Leskauskaitė.