Žmogaus įkandimo pavojus slypi seilėse. Jos dėl daugybės mikrobų yra labai patogeniškos. Todėl žmogaus įkandimai kelia didesnę infekcijų riziką nei gyvūnų.
Šuns įkandimas išoriškai gali atrodyti grėsmingesnis, nes sudraskoma didesnė odos sritis. Tačiau įkandus šuniui, infekcija kyla tik 10-20 proc. atvejų. Tuo tarpu po katės ar žmogaus įkandimo ši rizika siekia 45-55 proc.
Žmogaus įkandimais, be kita ko, gali būti pernešamos tokios pavojingos ligos, kaip AIDS, hepatitas B ir C.
Palyginti su gyvūnais, žmonės kandžiojasi gerokai rečiau, tačiau tokių atvejų pasitaiko reguliariai. Maždaug 80 proc. atvejų įkandimų griebiamasi ginčo metu. 20 proc. įkandimų siejama su seksualiniais motyvais.
1998-aisiais didelio atgarsio sulaukė incidentas, įvykęs per Miuncheno alaus šventę „Oktoberfest". Tada viena moteris suleido savo dantis į blauzdą jaunam vyrui, kuris šoko ant stalo prieš jos nosį. Šokėjui tai vos nekainavo gyvybės: moteris užkrėtė jį pavojingais streptokokais. Praėjus dviem dienoms po incidento vyras sunkios būklės buvo nugabentas į ligoninę, kur buvo gydomas kelias savaites.
Po šio atvejo pradėta intensyviau domėtis žmonių įkandimų istorija. Rezultatai buvo šokiruojantys. Iki tada, kai praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje medicinoje buvo plačiai pradėti naudoti antibiotikai, dėl žmogaus įkandimų sukeltų infekcijų aukoms daug kartų prireikė amputacijos, pasitaikė ir mirties atvejų.
